Dėl karčios ankstesnės patirties savo istorijos viešai pasakoti nepanorusi moteris pasakojo, kad R. Jakoniui yra davusi 12 tūkst. eurų. „Jis dingo. Jei jau advokatai taip daro, tai kuo betikėti?“, – sakė nusivylusi moteris.

Tuo tarpu Vilniaus centre nedidelę parduotuvę atsidaręs jaunas verslininkas viešinti savo vardo nepanoro, tačiau papasakojo, kaip R. Jakonis išviliojo iš jo 540 eurų.

„Į mano parduotuvę užėjo vyras, ėmė visko klausinėti, domėjosi verslo modeliu ir panašiai. Pasakojo, kad jam kažkokius daiktus turi atsiųsti, tad pamaniau, kad jis kažkaip susijęs su mano klientais. Vėliau jis paprašė prisėsti, kol laukia kurjerio.

Laukdamas vis pakalbindavo mane, o tada užsiminė, kad yra teisininkas ir gali atsakyti ir į mano klausimus. Aš kaip tik turėjau klausimą dėl sutarties. Jis man plačiau papasakojo ir prisistatė vardu, vėliau padiktavo ir savo numerį. Tuomet užsiminė, kad bankas, kurio paslaugomis naudojasi, jam nepatogus, banko nėra šalia ir paprašė pasižiūrėti, ar yra šalia tas bankas, o tuomet – paskolinti 120 eurų. Pamaniau, kad paskolinęs 120 eurų, blogiausiu atveju būsiu gavęs per brangią teisinę konsultaciją. Paskolinau jam tuos pinigus, jis neskubėjo išeiti, dar pasikalbėjome apie tą sutartį.“

Po poros valandų grįžęs advokatas pasakojo, kad jam kol kas nepavyko nusiimti pinigų, todėl negali atiduoti skolos, tačiau patikino, kad ją tikrai atiduos: „Pamaniau, kad jei jis būtų norėjęs pasiimti tuos 120 eurų, tai tiesiog būtų dabar negrįžęs. Susitarėme, kad grąžins rytoj.“

Vaikinas teigė, kad R. Jakonis pas jį užsukdavo dažnokai ir pabūdavo apie valandą, niekur neskubėdavo.

Kitą dieną grįžęs R. Jakonis vėl atėjo ir kiek pasikalbėjęs paprašė paskolinti 130 eurų ir patikino juos tikrai atiduosiąs. „Tuo metu labai neabejojau, daviau jam tuos pinigus, o jis ir vėl neskubėjo išeiti, pasikalbėjome apie sutartį ir kitus rūpimus klausimus.

Kiek vėliau išėjęs jis grįžo maždaug po valandos ir paprašė paskolinti 290 eurų. Tada pradėjau abejoti, žinojau, kad reikėjo pasirašyti, bet neišdrįsau jam to pasakyti. Tuo metu labai pasimečiau, daviau jam tuos pinigus. Vos jam išėjus pamaniau: „Gal aš durnas?“. Juk aš žinau tik jo vardą ir telefono numerį.

Ėmiau ieškoti jo internete ir pagal numerį radau tris komentarus, kad šis žmogus – aferistas. Tuomet supratau, kad mane apgavo ir esu pats kaltas... Vienintelė viltis buvo, kad jis dar ateitų. Nebegalėjau susikaupti ir dirbti, tiesiog sėdėjau feisbuke ir netrukus pamačiau Vaidoto įrašą, nes jį seku.“

Vaikinas pasakojo, kad tuomet internete rado R. Jakonio nuotrauką ir suprato, kad tai tas pats žmogus, nes iki tol žinojo tik jo vardą.

„Susisiekiau su Vaidotu ir sutarėme, kad aš apsimesiu, jog nieko dar nesuprantu, o R. Jakoniui atėjus – atvažiuos ir Vaidotas. Maniau, kad advokatas nebepasirodys, nes duodamas jam tuos 290 eurų buvau suabejojęs ir jis, ko gero, tai pajautė.“

Kitą dieną R. Jakonis visgi pasirodė: „Parašiau Vaidotui, kad greičiau atvažiuotų. Prisėdęs advokatas vėl kalbėjo apie sutartį.“

V. Grincevičiui pasirodžius parduotuvėje, R. Jakonis suprato, kas vyksta ir sutrikęs siūlė eiti pasikalbėti į jo mašiną, kur jis gražinsiąs pinigus, tačiau vaikinai nesutiko, o tuomet liepė pasirašyti, jog R. Jakonis skolingas pinigų: „Jis pasirašė abiems, nežinau, ar mes atgausime tuos pinigus. Iš pat pradžių matėsi, kad jis išsigando, bet vėliau ramiai išėjo.“

Vaikinas pasakojo, kad sklinda gandai, jog R. Jakonis yra užkietėjęs lošėjas, o šalia jo parduotuvės kaip tik yra tokia įstaiga, tad pinigus vyras galėjo išleisti ir ten.

DELFI ir vėl bandė susisiekti su advokatu Rolandu Jakoniu. Šįkart abu telefonai buvo įjungti, tačiau vyras jų nekėlė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)