„Prieš savaitę Nino šiek tiek pasijuto blogai, tačiau nebuvo nieko rimto. Suviduriavo ir supykino. Kelioms valandoms išėjau į renginį, tik šįkart Nino neėmiau, kad pailsėtų, – DELFI pasakojo M. Šalčiūtė. – Grįžusi namo mačiau, kad Nino jautėsi stabiliai, situacija lyg ir pasitaisė, tačiau kitos dienos rytą rytą Nino sveikata paūmėjo bloga linkme.“
Monika, nieko nelaukusi, Nino Persiką nuvežė į veterinarijos kliniką „8 drambliai“. „Gydytojai apžiūrėjo šuniuką ir nedelsę įstatė kateterį, prijungė lašelinę. Nesupratau, kas vyksta, iš pradžių galvojau, kad tai paprasčiausias apsinuodijimas. Na, gal netyčia prarijo svetimkūnį, kurio nevirškino jo skrandukas“, – pasakojimą tęsė Monika.
Vis dėlto, atlikus tyrimus, gydytojai nerado jokių svetimkūnių, tačiau jau kone einant pro klinikos duris, prasidėjo, kaip sako M. Šalčiūtė, tikras košmaras. „Nino supykino ir viduriavo tiesiog krauju. Gydytojos pamatė, kad situacija labai rimta, suleido vaistų, paėmė mėginius. Grįžusi namo sulaukiau skambučio ir prašymo dar kartą atvežti Nino ir vėl jam lašinti lašelinę“, – pasakojo M. Šalčiūtė. Ji tikino, kad veterinarai siekė, jog Nino nepatirtų dehidratacijos.
Kitą dieną Nino sveikata dar labiau pablogėjo. „Gydytojos norom nenorom pasakė, kad nežino, ar Nino išgyvens. Tokio šoko... Tokios naujienos... Aš nesitikėjau... Ašarų pakalnės ir dar tas rugsėjo netekčių mėnesis. Aš sau pasakiau: iš manęs viską atemė, ką mylėjau, negi nori ir Nino atimti? Praleidau mamos netekties metines, nes turėjau mirštantį šunį ant rankų“, – nesutvardydama ašarų kalbėjo M. Šalčiūtė.
Nino sveikata vis blogėjo: nebevaikščiojo, nebegėrė vandens. „Per dieną jam buvo suleidžiami 8 švirkštai, statomos lašelinės ir dar duodami dviejų rūšių vaistai, tačiau jam negerėjo. Jis pasigavo virusą, kuris naikino jo imuninę sistemą ir sukėlė skrandžio bei žarnyno uždegimą. Skrandis ir žarnynas taip sutino, kad iš vidaus susproginėjo visi kapiliarai. Paprastai kalbant, prasidėjo vidinis kraujavimas. Jis fiziškai nebegalėjo apdoroti maisto, nes jo „maisto perdirbimo mašina“ buvo sugedusi“, – išgyvenimais dalijosi pašnekovė.
Nino Persiko gydymo akimirkos:
Anot Monikos, veterinarai darė viską, ką galėjo, tačiau situacija nesikeitė. Monika į veterinarijos kliniką grįždavo kasdien, čia jam vis buvo tęsiamas gydymas, o namuose laukdavo bemiegės naktys: „Dvi naktis praleidau balkone su Nino, nes namuose buvo per karšta“.
Atkaklumu pasižyminti mergina nenuleido rankų – ėmė ieškoti informacijos, kaip padėti savo augintiniui ir kruopščiai vykdė visas veterinarų rekomendacijas: „Nemiegodavau nė valandos ir stebėdavau, kaip kinta Nino sveikata ir elgesys, informaciją perduodavau veterinarams: kiek kartų tuštinosi, kiek kartų pykino, kiek valandų miegojo. Prižiūrėjau jį 24 valandas per parą“.
Šuneliui nusilpus, veterinarai atvykdavo į namus, čia suleisdavo vaistų, apžiūrėdavo ir palikdavo Monikos priežiūrai.
„Kadangi pažįstu Nino, pasiūliau mintį, gal nebemaitinam Nino per vamzdelį? Pabandome nemaitinti dvi dienas ir gal pasikeis situacija? Nieko neprarasime, situacija nesikeičia jau daug laiko, aš pažįstu Nino, kai jis išsigąsta, jam skaniausio maisto neįgrūsi į gerklę. Mačiau,kad jis patiria didelį stresą, kaiyra maitinamas per prievartą. Suprantu, kad tai būtina, bet tikėjau, kad šis planas suveiks. Juk lašelinė su mineralais, vitaminais ir gliukoze – prijungta, – pasakojo M. Šalčiūtė. – Veterinarai patvirtino šį planą.“
Monikos planas kelias dienas nesuveikė, Nino būklė negerėjo, tačiau vieną rytą, pasak Monikos, jis pats atsisėdo ir ėmė prašyti maisto: „Greitai išviriau vištienos krūtinėlės ir atpjoviau gabalėlį. Gydytojai rekomendavo, kad nedirgintų jo skrandžio. Daviau pauostyti Nino Persikui, o jis taip pasiuto, toks išalkęs, kaip stvėrė tą vištienos gabalėlį, kad galvojau ranką nukąs!“
Ir nors Nino dar visiškai nepasveiko, jam vis dar duodami vaistai, tačiau situacija jau daug geresnė. Šunelio nebereikia stebėti visą parą, jis jau stiprėja.
Tiesa, šis gydymas kaibavo apie 1000 eurų, tačiau Monika dėl to visiškai nesisieloja. „Nino man parodė naują gyvenimo spalvą – Viltį. Viltį ir galimybę pakeisti situaciją“, – pokalbio pabaigoje pridūrė Monika.
Monika Šalčiūtė ir Nino Persikas:
