Retai interviu dalijantis T. Vidmantas pokalbio su DELFI metu juokavo, kad nėra įdomus spaudai, nes nei veliasi į skandalus, nei turi dideles krūtis... Vis dėlto režisierius papasakojo apie savo kūrybinį kelią, būsimą premjerą ir pažėrė komplimentų filme vagišių įkūnijusiam Jonui Valančiūnui.
– Tadai, koks epitetas, pristatant Tave, labiausiai Tau patinka?
– Režisierius ir scenaristas. Net nežinau, ką labiau mėgstu daryti – režisuoti ar rašyti.
– Retai duodi interviu ar pasakoji apie save. Ar tai Tavo pasirinkimas, ar tiesiog taip nutinka?
– Kai nėra progos, tai neretai atsisakau, nes nejaučiu poreikio būti dažnai matomas, o kai proga yra, tarkime, artėja mano filmo premjera, tuomet tenka savo principus išduoti ir pasirodyti dažniau. Šiaip, manau, kad tiesiog nesu labai įdomus spaudai, nes nei aš skandalistas, nei turiu dideles krūtis (šypsosi).
– Filmų kūrėjo karjerą pradėjai nuo animacinių filmukų apie vėjo nupučiamus studentus ir panašias komiškai pateiktas aktualijas. Vėliau sekė trumpametražiai filmai, o štai neseniai debiutavai ir kine. Kas toliau?
– Toliau už kiną nelabai kas yra šiuo metu. Kol kas tikrai čia pabūsiu, kol atsiras. Žinoma, neapleisiu ir trumpametražių filmų bei reklamų. Norėčiau save išbandyti video žaidimų srityje. Ypač virtualios realybės.
– Ar galėtum atsakyti ir į tą standartinį, tačiau labai nelengvą klausimą: kaip save įsivaizduoji po penkerių metų?
– Dar daugiau pasaulio pamačiusį, dar daugiau patirties įgijusį savo profesinėje srityje, dar paprasčiau į gyvenimą žiūrintį. Kažkada mama yra sakiusi, kad su amžiumi viskas vis labiau ir labiau nusispjaut darosi. Ypač kas ką sako ir galvoja apie mane. Pradėjau tą jausti, lengviau gyventi pasidarė.
– Prieš daug metų, kai dar kūrei tuos animacinius filmukus, dar ir rašei. Kokią vietą šiuo metu Tavo gyvenime užima rašymas?
– Labai didelę. Neberašau prozos, tinklaraščių, bet rašau scenarijus. Kai tik būna proga, mokausi tą daryti dar geriau. Londone esu buvęs Guillermo Arriaga seminare. Tai yra žmogus, kurio scenarijus filmui „Babelis“ buvo nominuotas Oskarui. Visi scenaristai turi savo triukų ir patarimų, labai smagu jų išgirsti kuo daugiau, atsirinkti ir galiausiai pradėti kurti savo triukus, kuriuos galiu perduoti. Pernai pirmą kartą dariau savo paties kino mokymus. Kai tik atsiras laiko, vėl padarysiu.
– Kuo daugiau užsiimi: scenarijų rašymu, idėjų generavimu ar montavimu? O gal kažkuo, ko nepaminėjau?
– Daugiausiai užsiimu režisavimu. Kartais tenka režisuoti ne paties parašytas reklamas. Kartais tenka montažą atiduoti kažkam kitam. Bet labiausiai mėgstu visus tuos darbus atlikti pats. Parašyti, surežisuoti, sumontuoti, parinkti muziką. Anksčiau dar ir pats ją kurdavau, bet dabar šiam hobiui nebelieka laiko.
– Kvaila, matyt, klausti, ar tikėjai „Gautas iškvietimas“ sėkme prieš pristatydamas pirmąją dalį, tačiau ar pristatydamas jau planavai ir antrąją?
– Taip, tikėjau. Nebūčiau jo daręs, jei nebūčiau tikėjęs. „Gautas iškvietimas“ dabar yra penktas pelningiausias lietuviškas filmas mūsų kino istorijoje. Nežinau kaip seksis „Gautas iškvietimas 3“, bet tikrai po pirmos dalies premjeros buvo aišku, kad tęsinį teks daryti.
– Pirmoje dalyje įsiamžino daugiau garsenybių nei buvo parodyta filmo metu. Pavyzdžiui Vilijos Pilibaitytės-Mios ir Andriaus Užkalnio epizodai filme nebuvo parodyti. Na, buvo, tik pabaigoje, lyg ir toje vietoje, kur rodomi nepavykę kadrai. Ar tikrai juos reikėjo pašalinti, nes nepavyko? O gal tai buvo gudriai užmaskuotas reklaminis triukas?
– Montuojant filmą tenka nemažai medžiagos išmesti, nes viskas tiesiog netilptų. Tokio žanro filmas negali viršyti 1 valandos ir 25 minučių. Kokybės kartelė irgi buvo aukšta. Tarkim jei scenoje yra juokingas tik vienas momentas, ji į filmą nepakliūna. Nepriklausomai nuo to, kas joje vaidino.
Trečiojoje (antrojoje) dalyje į filmą neįdėjom scenos su Skaiva ir dar bent 9 kitų scenų. Bet parodysime geriausius jų momentus internete.
– Pirmojoje dalyje berods net tris personažus įkūnijo Mantas Katleris. Kodėl būtent jam atiteko tiek daug eterio laiko?
– Rašant filmą man tikrai nekilo mintis, kad žiūrovai, va, jūs irgi, galės pagalvoti, kad Mantas vaidina kelis skirtingus personažus. Jis vaidino vieną ir tą patį – Albertą Klumbį, tiesiog buvo kitaip apsirengęs tose scenose. Trečioje dalyje jis toliau vaidiną Albertą, bet šį kartą jis jau policininkas.
– Spalį kino ekranus pasieks trečioji filmo „Gautas iškvietimas“ dalis. Trečioji, nors antros taip ir nebuvo. Ar esi prietaringas, o gal tiki kažkokia skaičių magija?
– Antrą praleidome, nes jos visos būna prastesnės už pirmas. O mums filmas gavosi geresnis už pirmą. Ir dar labai norėjosi kuo greičiau užbaigti trilogiją.
– Šioje filmo dalyje įsiamžino Jonas Valančiūnas, Dalia Bilevičiūtė, Skaiva Kraujalė ir daugelis kitų garsenybių. Filmo pristatymo metu pasakojai, kad niekam nemokėjai jokių honorarų... Ar lengva garsenybes prisivilioti į savo filmavimo aikštelę už galimybę įsiamžinti kine? O gal jie tuos honorarus vis dėlto gauna?
– Aš pats tai tikrai niekam nemokėjau (šypsosi). O kiek, kam ir kokiomis sąlygomis mokėjo prodiuserinė kompanija „Vabalo Filmai“, aš net nežinau. Tai jau nebe mano daržas, nesikišu į piniginius reikalus. Tai gal kažkas ir gavo honorarus, negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti.
– Kaip vertini aktorinius J. Valančiūno sugebėjimus?
– Labai puikiai. Geras aktorius turi visų pirma būti laisvas žmogus. Jonas toks akivaizdžiai ir yra. Jei jis pats norės ir galės, norėčiau, kad tai nebūtų mūsų paskutinis bendras darbas.
– Aktoriai ir kiti žmonės, kurie įsiamžino „Gautame iškvietime“, nežino viso scenarijaus, tik savo epizodą. Ar po to, kai pirmoji dalis pasirodė kine, nesulaukei priekaištų ar klausimų, kodėl ji ar jis buvo taip, o ne kitaip parodyti ir jų epizodas buvo toks, o ne kitoks?
– Aktoriai tai tik džiaugiasi dėl to, kad nežino visko. Per premjerą jiems labai smagu pamatyti ir pasijuokti iš kolegų epizodų. O kviestinės žvaigždės irgi jokių priekaištų nereiškė. Visi žinojo, kad tai bus juodoji komedija, savo pažado mes nesulaužėme.
– Visi Tavo filmai (nuo pat pirmųjų filmukų) turi nemažai ironijos ir „vidmantiško“ humoro. Net reklamose, kurias kuri, galima pažinti Tavo braižą. Ar yra tikimybė, kad kada nors pamatysime visiškai kitokį Tado Vidmanto „veidą“?
– Mėgstu eksperimentuoti skirtingais žanrais ir save išbandyti kituose stiliuose ar technikose. Visiškai pabėgti nuo savęs turbūt nepavyks, bet padaryti kažką, ką pamatę žmonės nesuprastų, kad tai mano kūrinys, manau, dar spėsiu. Tiesą sakant, esu ir padaręs kelias reklamas. Bet tai, kad jos nebuvo „vidmantiškos“, nebuvo pliusas. Todėl niekur jų nerodau, savo puslapyje nepublikuoju.
– Ir... kai stiklinėje baigiasi vanduo, galima atsukti kraną ir vėl jo pripilti. Tai kas yra tas „kranas“ Tado Vidmanto fantazijai?
– Atostogos, kelionės, žaidimai, bent trumpas aplinkos pakeitimas. Rutina yra pagrindinis fantazijos žudikas.
Filmo „Gautas iškvietimas 3“ anonsas:
