„Mano dukra ilgą laiką kosėjo ir mes pradėjome ją gydyti vaistais, remdamiesi ankstesne patirtimi, kokius vaistus ji vartojo prieš tai. Pamatėme, kad tas kosulys nemažėja ir vieną naktį ji kosėjo iki dusulio, tad atsikėlęs ryte nusprendžiau vežti pas gydytoją. Paskambinus šeimos gydytojai, paaiškėjo, kad ji atostogauja. Tuomet kreipiausi į Jonavos ligoninės priimamajį.
Atėjus pas gydytoją, ji paklausė, kas yra vaikui, pasidomėjo ar turi temperatūros ir kaip jaučiasi. Pamatavome temperatūrą ir jos nebuvo, tad mus nukreipė pas šeimos gydytoją. Pasakiau, kad ji atostogauja ir greitai negausiu jokios pagalbos, todėl prašau bent jau paklausyti mergaitės kvėpavimo, kad žinočiau, ar čia nieko rimto ir dar galiu palaukti, ar reikia skubėti ir imtis kažkokių priemonių.
Tada ji pasakė, kad to nedarys, o jei prie vaiko prisilies bent pirštu ir jis išėjęs už durų, uždus, tai ji turės prisiimti visą atsakomybę. Paklausiau, kas tuomet bus, jei ji neprisilies, o mergaitė uždus, išėjusi už durų? Gydytoja atšovė, kad tuomet tai bus mano problemos. Pas ją ant sienos kaba Hipokrato priesaika, tad paklausiau ar apie ją pamiršo? Gydytoja teatsakė, kad „pas mus tokia tvarka“.
Vėliau ji bandė sakyti, kad „ateina žvaigždės ir bando šokdinti“. Pasakiau jai, kad aš nešokdinu, o prašau pagalbos, bent jau patarimo, o ji parodė man, kur yra durys. Užsukau pas vyr. gydytoją, nes norėjau išsiaiškinti, kaip gydytojai gali leisti sau taip kalbėti. Juk trūko elementaraus žmogiškumo. Jei mes būtume labai ramiai ir gražiu tonu pasišnekėję, tai, manau, būtume vienas kitą supratę. Deja, vyr. gydytojas atostogavo, o aš palikau savo numerį, kad man paskambintų jo pavaduotojas, tačiau nesulaukiau jokios reakcijos. Tai įsivaizduokite jų požiūrį“, – pasakojo L. Kernagis.
Tuomet vyras kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir gavo visą reikiamą pagalbą: „Šią gydytoją galėčiau pavadinti tikru pavyzdžiu kitiems. Per pusvalandį, net neužsiregistravus, ji paklausė dukters kvėpavimo ir atliko viską, ką reikia. Įdomiausia, kad vėliau buvome nusiųsti į tą patį ligoninės priimamajį.
Kai vėl atėjau pas tą pačią gydytoją, jos tonas jau buvo pasikeitęs. Ji sakė, kad tokia tvarka sugalvota ir jiems patiems gal ji netinka. Tai pirmas kartas mano gyvenime, kai susidūriau su tokiu gydytoju, nors visada buvau jų pusėje. Ji teigė, kad galbūt aš ją ne taip supratau, kad dukrai ėmus dusti – ji būtų padėjusi.“
L. Kernagis piktinosi, kad dukra būtų tinkamai apžiūrėta, jei ją būtų atvežęs greitosios pagalbos automobilis: „Manau, vaikų skyrius neturėtų būti ta vieta, kur yra toks požiūris. Svarbiausia, kad net nebuvo eilės, o gydytoja sakė būtų apžiūrėjusi mergaitę, jei ji būtų atvežta greitosios pagalbos automobiliu, bet jei aš taupydamas valdiškas lėšas tą vaiką pats atvežiau, tai turiu vesti pas šeimos gydytoją...Tos gydytojos kompetencija aš neabejoju, bet žmogiškumo trūkumas labiausiai ir pykdo pacientus. Galbūt ją suerzino, kad esu žinomas, bet aš jos prašiau, o ne įsakinėjau.“
DELFI susisiekus su Jonavos ligonine, iš pradžių buvo paprašyta laiko komentarui pateikti. Dar kartą paskambinus, buvo pasakyta, kad komentuoti galintis žmogus šiuo metu išėjęs. Nuo 15 val. telefonu niekas nebeatsiliepė.
