Inga Stumbrienė su vyru auginanti Estelą ir Gabrielių teigė, jog išties didelių šunybių vaikai nebuvo iškrėtę: „Estela yra atsakinga, pareiginga ir nuošrdi, nėra jokių šunybių prikrėtusi, o Gabrielius... Vienintelė jo šunybė buvo, kuomet jis pripiešė ant baltų sienų. Mūsų namuose sienos baltos, tai jis, kai tik mokėsi piešti ir pripiešė, susipainiojo, pagalvojo turbūt, kad baltas lapas ir balta siena – tas pats, tai galima ir ten paišyti“, – šypsojosi moteris.

Pasidomėjus, kaip tėvai paaiškino mažajam, kad taip elgtis nedera, I. Stumbrienė teigė, jog pasikalbėjus su sūnumi, jis suprato, jog negerai pasielgė ir tai nepasikartojo: „Su vyru žinome, kad jei namie stoja tyla, tai jau reikia kažko laukti. Du vaikai yra šurmulys, dundesys, kažkas kažką ima ir nešasi, girdisi veiksmas, o jei stoja tyla, tai kažkas jau vyksta. Tai tiesiog Gabrielius nuėjęs į darbo kambarį ėmė piešti ant sienų. Tai pamačius iš pradžių buvo labai juokinga, kad vaikas taip sugalvojo. Bausti tikrai nebaudėme, nes tai nebuvo daryta specialiai ar piktavališkai, tai pakalbėjome, kad taip negalima ir tai nebepasikartojo.“

Sūnelį Atą su vyru auginanti Vaida Skaisgirė pasakojo, kad jos sūnus – tikras padykėlis. „Jis krečia šunybes kiekvieną dieną. Vaikas mažas ir padykęs... Namuose bandau turėti tvarką ir discipliną, bet vaikai yra vaikai. Vienas didžiausių galvos skausmų – tai žaidimas su raktais.

Vieną kartą buvo taip, kad nežinia kiek valandų negalėjome išvykti iš namų, nes sūnus paslėpė namų ir mašinos raktus. Tai viską kuitėm, kuitėm, kol galiausiai radome raktus skalbinių dėžėje. Tai čia didžiausia problema, kad mes nepamatome, kai jis paima ir pradeda žaisti, o po to kur nors padeda ir pats pamiršta, kur padėjo. Tad dabar bandome raktus slėpti ar neduoti, kad tai nepasikartotų“, – pasakojo V. Skaisgirė.

Jauna moteris pasakojo, jog sūnus sugalvoja ir slėpti maistą ar prikrėsti kitų išgaidų: „Pasislepia sau sausainius kažkokiose dėžutėse, kur vėliau randi pasenusius. Šiaip jis labai mėgsta būti tarp žmonių ir ateiti pabūti visokiausiuose filmavimuose, vėliau viską mėgdžioja, bet irgi būna, kad prikrečia kokių šunybių, ištraukia kokį laiduką. Tų mažų niekšybių daug nutinka, bet kai to nelabai sureikšmini, tai jos pasimiršta.“

Pasidomėjus, kaip V. Skaisgirė paaiškina mažajam, kaip elgtis nedera, ji teigė, jog vaiko niekada nebaudžia: „Bausmės man yra gana pasenęs auklėjimo metodas. Vaikas turi susivokti, kad tai yra nederamas elgesys. Aš stengiuosi ilgiau pakalbėti ir jam išaiškinti, nes visgi vaikui trys su puse metų, tai jis jau suvokia, kas yra melas, kas yra manipuliacija, geras ar blogas elgesys.

Iš tiesų labiausiai stengiuosi komunikuoti, bet kartais pasitelkiame gal ir ne pačius protingiausius būdus, kai pasakome, kad jei bus blogas, tai šiandien, pavyzdžiui, nevalgys sausainių. Aišku, tokių dalykų pabandai pasakyti, bet kiek rodo praktika, tai jie nėra labai efektyvūs. Jis sako „gerai, nevalgysim“ ir ką tu jam tada? Tai daugiausiai viskas priklauso nuo to, kokį tu pats pavyzdį rodai ir kaip sugebi tam mažam žmogučiui paaiškinti, kas yra gerai, o kas yra blogai.“

Atlikėja Nijolė Pareigytė-Rukaitienė juokėsi, jog jos trimetė dukra Patricija yra tikras angeliukas. „Ji nieko nekrečia, net nemeluoja, sako viską, kaip yra. Aš labai tikiuosi, kad ji niekada ir nekrės šunybių“, – juokėsi moteris.

N. Pareigytė-Rukaitienė pasakojo, jog ji – išties laiminga mama, o jos dukra labai rami, išauklėta ir mergaitiška. „Ji nieko nepridaro, visada atsiklausia, ar gali kažką daryti. Jei pasakau, kad negali, tai klausia „kodėl?“, bet užtenka paaiškinimo. Gal ant sienų yra lipdukų priklijavusi, bet jie nusiplėšia. Turiu gerą vaiką. Ji net koše neapsidrabsto, yra labai tvarkinga: sudeda daiktus, jei juos iš kažkur paima, tai nuneša atgal padeda.“

Atlikėja teigė, kad efektyviausias būdas vaikui auklėti yra kalbėjimas su juo. „Vaikui visada reikia aiškinti, kalbėti ir kažkaip įdomiau pasakoti, o ne kaip suaugusiam. Jei žaislai išmėtyti, tai galima sakyti, kad jie turi savo lovytes, o argi pati norėtum ant žemės miegoti? Juk nenorėtum, tad reikia nunešti į lovytę žaisliukus. Knygos taip pat „miega“ lentynose, guldom knygutes, migdom jas“, – juokėsi N. Pareigytė-Rukaitienė.

Tiesa, moteris juokavo, jog šeimos namuose dabar „kodėl“ etapas. „Dabar pas mus tas „kodėl? kodėl? kodėl?“ amžius, kai to klausia tūkstantį kartų. Kai galiausiai neapsikenti ir pasakai, kad „todėl, kad baigiasi raide L“, tai būna vėl „O kodėl?“, – kvatojo atlikėja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)