28 metų poetas Marius Burokas prieš keletą savaičių išleido savo antrąją poezijos knygą „Būsenos“ „Šios knygos leidimas užtruko du metus, nes biurokratija nutampė velniškai ilgai“,- sako poetas. Knygos literatūriniuose sluoksniuose buvo laukiama jau ilgai, o jos numatomas pavadinimas buvo „Planuoju žmogžudystę“. „Dar ir dabar gailiuosi, kad knygą pavadinau „Būsenos“, tiesiog reikėjo pavadinimą pakeisti į abstraktesnį, nes teko pridėti eilėraščių, kurie neatitiko knygos pavadinimo“,- apgailestavo knygos autorius.
2.Burokas eilėraščius kabina ant sienos
Mariaus Buroko kūryba neapsiriboja vien eilėraščiais, jis rašo literatūros kritikos straipsnius ir vertėjauja. M. Buroko kūrybos galima išvysti ne tik literatūros ir meno žurnaluose bei knygose, bet ir ant rašytojų sąjungos kavinės (populiariai vadinamos „Suokalbiu“) sienos. „Čia jau tokia tradicija, kad kas 2-3 mėnesius čia kabinami vis kitų poetų eilėraščiai. Mano eilėraščiai irgi atsidūrė ant sienų“,- sako kūrėjas. Menininko nuomone, tai yra geras būdas žmones priversti skaityti poeziją. „Kai sėdi iš dyko buvimo su bokalu ir prieš tave tekstas, tu vis tiek jį perskaitysi“,- sako M.Burokas. Sėdint kavinėje menininkui yra tekę išgirsti ir įvairių lankytojų vertinimų. „Kartais nugirsti viena ausimi besėdėdamas: „o geras“ arba „ kas čia per š... eilėraščiai““,- prisipažįsta kūrėjas.
3. Burokas sėdi kavinėse, runkelis tam neturi pinigų
„Suokalbyje“ menininkas prisipažįsta sėdintis gan dažnai, nes ten, jo nuomone, renkasi Vilniaus bohema. „Ten atmosfera savotiška. Visi visus pažįsta, visi žino ko vienas iš kito gali tikėtis. Galioja nerašytos taisyklės, pavyzdžiui, niekada nepalik prie stalelio laisvos kėdės, nes vis tiek kas nors atsisės ir tau įkyrės. Muštynės būna retai, jautiesi keistai laisvai, nes niekas iš nieko nesijuokia. Senos bobutės užsimano, išeina ir šoka. Kitur sakytų „o, žiūrėk žiūrėk!“. Gana tolerantiška vieta, tik apsiprasti reikia. Manau, čia ir renkasi Vilniaus bohema.“,- sako menininkas.
Nors daugelio senesnių meno atstovų nuomone, bohema Vilniuje išnyko, M. Buroko teigimu, ji vis dar egzistuoja: „Bohema tai daug atskirų ratilų, kurie kartais susilieja: yra menininkų grupelė Užupyje, yra „Suokalbio“ senbuviai, esame mes.“
4. Burokas įkvėpimo semiasi kavinėse, o runkelis ne, nes kavinėse nesėdi
Kartais besėdint kavinėje M. Buroką aplanko įkvėpimas.“Kalbant apie įkvėpimą, mėgstu situacijas modeliuoti, siužetas iškyla galvoje. Visa, kas sugula galvoje, ankščiau ar vėliau praverčia, čia tas pats kas pasiknisti ir ištraukti. Tas pats kas loterijos kamuoliukas. Iš daugybės kamuoliukų niekada nežinai, kuris laimingas, bet vienas staiga pasirodo, op, ir įkrenta, ir staiga tau šauna į galvą kažkas. Kai įkrenta kur turi įkristi, tada sėdi ir rašai. Paskui žiūri išėjo ar neišėjo,“- sako menininkas. Prie kai kurių eilėraščių, M. Buroko teigimu, tenka ilgokai paplušėti: “Kartą vieno eilėraščio parašiau maždaug puse, o jis užsimetė kažkur po popieriais, po 2-3 metų aš jį radau ir pabaigiau. Tai iki šiol vienas mėgstamesnių mano tekstų.“
5.Burokas keliauja, runkelis ne, nes vėl neturi pinigų
Didelė menininko aistra kelionės. „Na, romantika, Himalajai, kilogramai didžiulių negliaudytų migdolų, kuriais visai skanu maitintis. Aplūžę autobusai, bedugnės, draugiški žmonės ir ant stogų džiovinami abrikosai, budistinės stupos. Marga kaip kašmyriečio drabužis. Gaila, tai buvo seniai ir dabar žemė po kojų svyla. Reiks turbūt nusitrenkt į Vakarų Ukrainą pas guculus.“,- nostalgiškai apie keliones kalba poetas. Jam dažnai tenka keliauti ir autostopu.“Autostopas suteikia daug nuotykių, susitinki su pačiais keisčiausiais personažais - nuo Bulgarijos miesto Varnos mero iki narkotikų ir automobilių prekeivių“,- sako menininkas.
6. Runkelis pyksta vadinamas runkeliu, o burokas vadinamas buroku- ne
“Mano pavardė man absoliučiai netrukdo, kaip tik žmonės labiau įsimena“,- sako menininkas. M. Buroko teigimu, jo pavardė jam kenkdavo tik vaikystėje, dabar poetą nervina tik tai, jog žmonės išgirdę jo pavardę, ieško nebūtų giminystės ryšių. „Manęs visi klausdavo ar aš ne Rimo Buroko bohemos poeto, kuris mirė paslaptingomis aplinkybėmis, giminaitis ar sūnus. Aš tikrai sakau, kad ne ir, prašau, parašykite visiems, kad ne, jog daugiau manęs to nebeklausinėtų.“,- prašo M. Burokas.
7.Vieną dieną runkelis gali sutikti buroką
Menininkas mėgsta pakeliauti ir po mažus Lietuvos miestelius. „Geras netikėtumų šaltinis yra mūsų dažnai išbandomas metodas: Vilniaus autobusų stoty sėsti į pirmą papuolusį priemiestinį ar tarpmiestinį autobusą, išvažiuojantį artimiausiu metu, ir išlipti kur nors, kur labiau patinka. Kartais tokiose Lietuvos vietose atsiduri…. Dažnai, beje, gražiose ir pavažinėjęs taip keletą metų nedrįsčiau teigti, kad provincija jau tokia pasileidus ir nusmurgus. Va tokiose vietose ir susiduria runkelis su Buroku. Susitinka ir panašumų atranda. Pasirodo Burokas kaip ir runkelis iš savo darbo poezijos nepragyvena ir turi dirbti visai su poezija nesusijusį darbą. Taip pat Burokas tiki, kad runkelis vieną dieną parašys daug geresnį eilėraštį negu Burokas ir tada jau niekas nebesupras kas yra runkelis, o kas burokas.
