Nenuginčijamo talento aktorius savo karjerą pradėjo Lietuvos rusų dramos teatre. Niekas neabejojo aktoriaus gebėjimu įkūnyti net pačius charizmatiškiausius vaidmenis.
„Gaila, kad V. Šapranausko troškimas savo personažo istorijai suteikti dramatiško skambesio atsitrenkė į dramaturgiją ir režisūrą, kurios žymiai apriboja aktoriaus ketinimus. Paradoksalu, kad tokiu būdu jame prasiskleidžia tos pačios vertingiausios savybės, kurias galima aptikti pas kiekvieną žmogų, kuriantį teatrą. Bent jau norisi tikėti, kad V. Šapranauskas yra ne iš abejingųjų dešimtuko, kad jis priklauso aktoriams, kurie įsijaučia ne tik į savo vaidmenį, bet ir į visą pastatymą“, – 1981 metų „Kultūros barų“ numeryje, recenzijoje apie spektaklį „Grįžtamasis ryšys“ rašė R. Marcinkevičiūtė.
Tiesa, būdamas teatro žmogumi, Vytautas neatsuko nugaros ir televizijai. Kartą jo kolega Arūnas Sakalauskas yra sakęs, jog Vytautą galėtų palyginti su „Ferrari“, kuriam televizijoje reikia važinėti vaikišku dviratuku ir vaidinti zuikį.
Juodą ir aštrų humorą mėgęs Vytautas ne kartą yra minėjęs, kad niekada nenusiima kaukės. Esą net patys artimiausi žmonės nežino, koks jis iš tiesų.
Netikėta aktoriaus mirtis sukrėtė visą Lietuvą. V. Šapranauskas iš gyvenimo pasitraukė savo namuose, balandžio 18, prieš trejus metus.
Netekties sukrėsta Lietuva paskutinį sudie aktoriui tarė Vilniaus Mažajame teatre. Panorusių paskutinį kartą pagerbti legendinį aktorių buvo tiek daug, kad minios žmonių tiesiog užtvindė Vilniaus Gedimino prospektą.
Amžinojo atilsio aktorius atgulė Vilniaus menininkų kalnelyje. Vis dėlto, nors iki šiol garsiai kalbama apie neišdildomą aktoriaus charizmą ir neįtikėtinas aukštumas siekusį talentą, jo mirties vietoje tik visai neseniai atsirado marmuro lenta. Iki šiol šalia jos guli medinis kryžius, daugiau nei dvejus metus žymėjęs jo amžinosios ramybės vietą. Iki šiol paminklas, kuris gaminamas pagal specialų užsakymą, nėra pabaigtas.
