“Grafienė jus priims po valandos, - išdidžiai ir rūsčiai pasakė F.L.Broel-Pliaterienės patikėtinis Donatas Lapienis. - Ji pageidavo, kad apie atvykimą būtumėte pranešę bent prieš valandą”. Bet po akimirkos šyptelėjo ir pridūrė, jog grafienė yra pavargusi.
Vos prieš parą garbaus amžiaus moteris atskrido iš Vašingtono, o vėliau iš Vilniaus atvažiavo į atokiąją Švėkšną. Tačiau valanda dvaro parke, kuris priskiriamas Lietuvos parkų aukso fondui, prabėgo akimirksniu. O ir viename gražiausių šalies miestelių akis gali pastebėti neįprastų miestiečiui vaizdų. Pavyzdžiui, kada paskutinį kartą Kaune arba Vilniuje matėte laidotuvių procesiją, kurioje gedulingą muziką groja dūdomis apsiginklavę vyrai. “Jie iš Šilutės, susiderėjome už 300 Lt”, - pasakė eisenoje užklaustas vyras.
Švėkšnoje laikas tartum sustojęs. Šaligatvyje ant plastikinės “Carlsberg” alaus dėžės atsisėdęs statybininkas atsainiai rūkė, vis mesteldamas žvilgsnį į pravažiuojančias mašinas ir nepaprasto grožio gotikinę raudonų plytų bažnyčią. Nei jis, nei kas kitas nežinojo, kad miestelį vėl aplankė grafienė, nors tai kartojasi jau aštuonerius metus iš eilės.
Pensiją užsidirbo JAV
Grafienė su savo vyru grafu Aleksandru Broel-Pliateriu Lietuvą paliko 1944 m., būdama 23-ejų. Pasitraukė į Vokietiją, o 1949-aisiais - į JAV. Amerikiečiai leido atvykti 100 tūkst. asmenų iš Vokietijos ir Pliateriams pavyko patekti tarp jų
“Iš pradžių buvo labai sunku, bet vėliau įsitvirtinome”, - sakė F.L.Broel-Pliaterienė.
Labai klystų tie, kurie pamanytų, jog užsienin Pliateriai išsivežė didelius turtus. Pliateriai iš tikrųjų prilyginami Radvilų, Tiškevičių, Oginskių ir kitoms garsioms Lietuvos giminėms. Bet tai ir viskas. Antraip grafienė Čikagoje iš pradžių nebūtų dirbusi paprastame fabrike. “Stovėjau prie konvejerio ir tikrinau, ar buteliams pagaminti kamščiai yra geri”, - šypsojosi ji.
Po darbo, pasak grafienės, ji ir dauguma kitų lietuvių rūpinosi lietuvybės išsaugojimu choruose, įvairiuose būreliuose. “Visi labai mylėjome Lietuvą, todėl po darbo tėvynei skirdavome visą laisvalaikį”, - aiškino ji.
Kamščių fabrike F.L.Broel-Pliaterienė dirbo tik vieną mėnesį. Vėliau ji įsidarbino sekretore advokatų kontoroje, o iki pensijos vertė tekstus medicinos institute. Net dabar, sulaukusi 84-erių, grafienė dirba Vašingtone, savo namuose.
“Turiu kompiuterį ir puse etato dirbu valstybinėje medicinos bibliotekoje, užsiimu vertimais”, - kukliai pridūrė ji.
Vėliau D.Lapienis prasitarė - grafienė puikiai kalba net septyniomis kalbomis.
Susigrąžino tik vilą
Pliateriai save kildina iš Šveicarijos Broel apylinkių, kuriose įsikūrė XIII a. Būtent todėl pasirašinėja kaip Broel-Pliateriai. Į Lietuvą didikų giminė persikėlė XVI a., o Žemaitijoje ir Rytų Lietuvoje įsigijo ir pastatė daug dvarų. Tarp Pliaterių buvo daug iškilių teisininkų, lietuvių kalbos puoselėtojų, kolekcininkų. Pavyzdžiui, Jurgis Pliateris (Raseinių maršalka) ne tik rinko knygas, bet ir platino jas, ypač maldaknyges. Jo bibliotekoje buvo per 3000 knygų, trylikos Lietuvos pilių planai, kunigaikščių portretai, Lietuvos monetų rinkinys, daug senienų, net S.Daukanto veikalo “Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių” nuorašas.
Švėkšnos dvarą Pliateriai įsigijo XVIII a. ir grafų nuosavybe jis buvo iki 1944 m. 2001-ųjų sausį paskutiniojo Švėkšnos grafo Aleksandro Broel-Pliaterio žmonai F.L.Broel-Pliaterienei buvo grąžinta “Genovaitės vila”. Ji sako būtent čia praleidusi laimingiausius 15 mėnesių. Vėliau šeima pasitraukė į užsienį. Aleksandras pasirūpino išsivežti ir dvaro nuosavybės dokumentus.
Turėjo du patarnautojus
Grafienės priimamajame ir dabar guli į sieną atremti keli paveikslai. Tiesa, tai ne antikvariniai darbai. Juos moteriai įpiršo vietos dailininkas, už paveikslą paprašęs po 300-400 Lt. Beje, vėliau, pasak D.Lapienio, menininkas paprašė paskolinti 30 tūkst. Lt. Tai padaryti grafienė atsisakė ir ne daiktai jai svarbiausi gyvenime.
“Šiandien bažnyčioje bus laikomos Mišios už buvusią mano kambarinę Zosę Tarvydaitę, - sakė F.L.Broel-Pliaterienė. - Ji kelis dešimtmečius, kai gyvenau užsienyje, saugojo naktinę spintelę ir žvakidę”. Prieš dešimtmetį pirmą kartą grįžusi į Lietuvą grafienė daiktus iš jos perpirko.
Beje, per Antrąjį pasaulinį karą “Genovaitės viloje” jaunųjų Pliaterių nesupo tuntai tarnų. Jiems patarnavo tik minėta kambarinė ir šeimininkė.
“Kažkokių pokylių pas mus irgi nebūdavo, be to, ir kad būtume turėję labai daug turto, tikrai neprisimenu”, - sakė F.L.Broel-Pliaterienė.
Miegoti gulasi vėlai
Priklausydama garsiai giminei, grafienė iki vyro mirties 1997-aisiais kartais pabendraudavo su grafų Tiškevičių palikuonimis. “Dabar dažniausiai Vašingtone iki vėlumos žiūriu televizorių, - šypsojosi grafienė. - Labai patinka viktorina, kurioje užduoda klausimus net apie Lietuvą!”. Miegoti gulasi labai vėlai - apie 1-2 valandą nakties, todėl vėlai ir keliasi.
Rūpesčių grafienei vis dėlto yra. Reikia restauruoti “Genovaitės vilą”, kurioje kol kas visiškai įrengti tik keli kambariai ir aptvarkytas pastato fasadas. Kruopščiausi darbai prasidėjo pagrindinėje pastato salėje pirmame aukšte. Čia matyti kadaise buvę unikalūs lipdiniai, kiti puošybos elementai.
Reikalauja sustabdyti darbus
Bekalbant su F.L.Broel-Pliateriene prie priimamojo jau laukė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
“Minėtoje salėje restauracijos darbai pradėti be išsamesnių architektūrinių tyrimų, nesuderinus projektinės dokumentacijos, o tokius darbus privalo atlikti atestuoti specialistai”, - aiškino L.Kavaliauskas. Visavertis derinimas, D.Lapienio paskaičiavimais, kainuotų apie 50 tūkst. Lt.
“Todėl geriau sumokėti 1000 Lt baudą”, - šypsojosi grafienės patikėtinis.
Neoficialiais duomenimis, šiuo metu grafienės turtas vertinamas apie 1 mln. Lt. Bet rinkos kainomis jis yra bent dešimtį kartų didesnis, nes Švėkšnos apylinkėse grafienė valdo apie 150 hektarų miškų, parkų ir vandenų.
Ragina mylėti tėvynę
F.L.Broel-Pliaterienė stebisi žmonėmis, kurie aimanuoja, jog tarpukario Lietuvoje gyventi buvo geriau. “Tada sakydavo, kad prie caro buvo geriau, o dabar - kad “prie rusų”, - ironizavo grafienė. - Palyginus dabartinę Lietuvą ir tą, kuri buvo tarpukariu, galėčiau pasakyti, kad tada nebuvo tiek daug nusikaltimų. Bet šiuo metu žmonės tikrai gyvena geriau. Lietuva tapo ne tik gražesnė, bet ir turtingesnė”.
Grafienės uošvis grafas Jurgis Broel-Pliateris taip mylėjo Lietuvą, jog, skirtingai nuo kitų dvarininkų, savo paso eilutėje “tautybė” įsirašė “lietuvis”. Kiti mieliau norėjo būti lenkais. Būtent už tai, pasak F.L.Broel-Pliaterienės, sovietai gvardijos pulkininką išvežė į Sibirą. Jis palaidotas nežinomam kape. Tai skelbia prie Švėkšnos bažnyčios pritvirtinta atminimo lenta. Bažnyčios kriptoje ilsisi tik grafienės vyro Aleksandro ir didžiojo dvaro vachmistro, Vilniaus maršalkos Adomo Broel-Pliaterio palaikai.
Ant žmonių nepyksta
Sovietmečiu iš Švėkšnos dvaro dingo daugybė Pliaterių šeimai priklausiusių daiktų. “Kauno diena” neseniai rašė, kaip buvęs Švėkšnos ir Kauno psichiatrijos ligoninių vadovas Gediminas Čebelis internetu pardavinėja kadaise dvare buvusius daiktus. Į JAV ketinantis emigruoti gydytojas, pasak D.Lapienio, iki šiol nepaskambino ir nepasiūlė grafienei perpirkti daiktų. Bet ji tikino dėl to visiškai nesijaudinanti.
“Pyktis kenkia grožiui, - aiškino F.L.Broel-Pliaterienė. - Daiktų reikalus palikime gydytojo sąžinei”.
Dalį Švėkšnos dvaro turtų pasisavino švėkšniškiai, dalis papuošė gražiausias Lietuvos muziejų ekspozicijas. Keturi baldai ir meškos iškamša saugojami netoli “Genovaitės vilos” esančiame Švėkšnos muziejuje.
Paskutinieji Švėkšnos grafai per 50 bendro gyvenimo metų palikuonių nesusilaukė.
