Visi keliai veda į Kauną
M.Mickevičius-Mino gimė ir užaugo Kaune, bet jam puikiai pažįstamas gyvenimo kituose Lietuvos didmiesčiuose ir netgi Italijoje skonis. Vis dėlto jau kelerius metus atlikėją galima sutikti gimtojo miesto gatvėse. Žinomas vyras atviravo, kad čia jį parginė pasikeitusios asmeninio gyvenimo aplinkybės, kraujo ryšys ir ištikimi gerbėjai.
„Į Kauną grįžau, nes taip susiklostė asmeninio gyvenimo peripetijos. Be to, čia yra mano tėvai, giminaičiai ir patys ištikimiausi gerbėjai. 80 proc. mano koncertų vyksta Kaune, gerbėjai visąlaik užpildo koncertines erdves, kad ir nedideles, to kituose miestuose kartais nepavyksta padaryti. Iki šiol negaliu atsakyti į klausimą, kodėl Kaunas mane taip myli, – ar todėl, kad čia gimiau ir užaugau, ar kauniečiams labai tinka mano muzika, mintys ir idėjos“, – svarstė pašnekovas.
Mindaugo žodžiais, Kaunas turėtų šiek tiek pasitempti verslo srityje, tačiau vienu dalyku – nuostabia gamta – miestas tikrai gali didžiuotis. Atlikėjas išdavė, kad itin mėgsta lankytis ten, kur yra vandens ir medžių. „Kai turiu laisvo laiko, mane galima sutikti Lampėdžiuose, Pažaislyje, prie marių, ir kurios nors Kauno upės – Nemuno arba Neries – pakrantėje“, – mėgstamiausias laikinosios sostinės vietas atskleidė M.Mickevičius-Mino.
Nenori priminti „Fairy“
Prieš dešimt metų, regis, nė viena televizijos laida neapsiedavo be Mino ir kitų „Kelio į žvaigždes“ dalyvių, radijo stotys nuolat transliuodavo jų dainas. Dabar, ažiotažui senokai nuslūgus, gali susidaryti įspūdis, kad M.Mickevičiaus ir jo kolegų žvaigždės kiek prigeso...
„Taip, žmonės kartais teiraujasi: „Ar tu gyvas? Ar dainuoji?“ Tada imu aiškinti, kad viskas liko kaip prieš dešimtmetį. Aš dainuoju lygiai taip pat, kaip dainavau prieš 10 metų: kiekvienas savaitgalis, išskyrus keletą per metus, yra užimtas koncertais, – situaciją nuskaidrino pašnekovas ir tuoj pat pridūrė: – kad manęs taip aktyviai neberodo televizija, yra logiška, nes projektas baigėsi, nesu niekieno pakalikas, todėl televizija ar radijo stotys manęs neprivalo kaip nors išskirtinai transliuoti. Rodo tik tiek, kiek jiems esu įdomus – muzikine naujiena ar gyvenimo įvykiu.“
Atlikėjas teigė besidžiaugiantis sumažėjusiu televizijos prodiuserių skambučių skaičiumi. Pasak jo, per dažnas vieno ar kito žmogaus šmėkščiojimas TV eteryje sukelia priešingą efektą – šio asmens pradedama nemėgti. „Ne vienas pažįstamas man yra sakęs, kad negali žiūrėti televizijos laidų, nes ten – per daug vieno asmens, jo spalvų ir pozicijų.
Aš džiaugiuosi, kad manęs niekas nezulina, kad nestoviu lentynose kaip koks nors Lietuvoje išpopuliarintas „Fairy“. Matome vien jo reklamą, todėl atrodo, kad kiti indų plovikliai neegzistuoja. Tikrai egzistuoja, ir žmonės gana sėkmingai atsirenka“, – šmaikščią analogiją pateikė Mino.
Galingas dešimtmetis
Pasiteiravus, ar dainininkas patenkintas prabėgusiu kūrybos dešimtmečiu, jis neslėpė, kad tobulėti dar yra kur. „Jeigu būčiau patenkintas, labai mažai norėčiau.
Kažkurią akimirką atrodė, kad daugiau Lietuvoje pasiekti neįmanoma – esu populiarus, gaunu gana didelius honorarus, parašiau dainų, kurios man patinka. Dabar, praėjus 10 metų, galvoju, kad tai buvo tik vienas gyvenimo etapas. Taip, galiu sakyti, kad 10 metų gyvenau galingai, bet dabar reikia galvoti, kuo dar galiu nustebinti, stengtis būti patraukliam ir geidžiamam“, − viltingai apie ateitį kalbėjo muzikantas.
Emigraciją galima įveikti
Nors, anot Mindaugo, jį labiausiai myli gimtajame mieste ir Žemaitijoje, kur pasiklausyti didžiausių hitų ir naujų dainų susirenka sausakimšos salės, dar viena atlikėjo koncertinė kryptis – Jungtinė Karalystė. Čia netgi susiformavo miestai, kur jis bet kada gali vykti koncertuoti, nebijodamas užsakytose salėse rasti tik tuščių kėdžių. Tai – Bostonas ir Vulverhamptonas.
„Užsienyje koncertuoti pradėjau maždaug prieš trejus metus ir sėkmingai suku ratus, įsitvirtinu, nors iš pradžių reikėjo įrodyti, kad aš turiu savo svorio, parodyti, ką ir kaip dainuoju, – nelengvą kelio į užsienio lietuvių širdis ir ausis pradžią prisimena M.Mickevičius-Mino. – Džiaugiuosi, kad tai pavyko sėkmingai padaryti: dabar esu daugiausia Londone, „Bernelių užeigoje“, koncertavęs Lietuvos atlikėjas, publika mane mėgsta.“
Pasmalsavus, kodėl savo kūryba nusprendė dalytis su užsienin sotesnės duonos ieškoti išvykusiais lietuvaičiais, Mino patikino tai darąs iš altruistinių paskatų. „Žmonės vis išvažiuoja ir išvažiuoja, todėl nusprendžiau, kad reikia kažką nuvežti ir išvažiuojantiems. Nesu tas, kuri pakvies juos grįžti. Niekada neapsimetu, kad esu ypatingas Lietuvos ar Kauno patriotas, kurį reikėtų populiarinti ar už ką nors gerbti. Reikia gerbti tuos žmones, kurie gera daro tylėdami, be reklamos. Visai nesvarbu ką – aukoja gyvūnų globos namams ar kuriai nors Kauno bendruomenei, – svarbiausia, kad padeda į tą krepšelį, o ne iš jo išima. Tokie žmonės yra tikrieji patriotai.“
Tęsdamas kalbą apie nenutrūkstančią emigracijos virvę, atlikėjas nešykštėjo kritikos politikams, kurie, jo nuomone, yra vieninteliai žmonės, galintys įveikti šią problemą. „Jeigu grįžti į Kauną ir Lietuvą nėra gerai, reikia reikalauti valdžios, kad jie duotų kažką, dėl ko vertėtų grįžti. Kol jokio pasiūlymo nėra, nieko baisaus, kad chebra išvažiavusi – tai yra natūrali atranka.
Kad emigrantai grįžtų, valdžioje turi būti stiprūs žmonės. Manau, Kaune tai jau galima pamatyti. Miestas po truputį stojasi ant kojų, neabejoju, kad po 5 ar 10 metų jis pasivys Vilnių ir Klaipėdą. Tada daugelis Bostone, Vulverhamptone ar Londone gyvenančių kauniečių grįš čia,“ – optimistinę Kauno ateities viziją piešė Mino.
Būdas moterims žavėti
Ko gero, visi, stebėję „Kelią į žvaigždes“, puikiai pamena romantiškąją „Vivo per lei“, melodingąja italų kalba trauktą kartu su kita projekto dalyve – Vilija Matačiūnaite. Dar tada atlikėjas prisipažino, kad studijuodamas kasmet keletui mėnesių išvykdavo į Italiją uždarbiauti, vėliau – gilinti jau pramoktos kalbos žinių. Ir dabar Mindaugas neslepia, kad viena iš priežasčių, paskatinusių mokytis itališkai, – dailiosios lyties atstovės.
„Vienas elementų, lėmusių, kodėl pasirinkau italų kalbą, – gebėjimas sužavėti moteris. Žinoma, vėliau įgytos kalbos žinios virto rimtu darbu: tebedėstau LSMU, kartais nuvažiuoju į Italiją, kokią nors dainą išverčiu į italų kalbą ar parašau itališkai“, – apie pomėgį, tapusį viena pagrindinių gyvenimo veiklų, pasakojo atlikėjas, puoselėjantis idėją parengti itališko stiliaus arba vien itališkų dainų programą, kurią atliekant jam talkintų gyvai grojantys muzikantai.
Pasiteiravus, kurias vietas tautiečiams siūlytų aplankyti jam puikiai pažįstamoje Italijoje, žymus dainininkas siūlė vengti pernelyg „suturistintų“ miestų, o vietoje jų rinktis mažus miestelius, tebealsuojančius viduramžių dvasia. „Pripažįstu, kad italai ne veltui kelia nosį ir save giria – tai viena gražiausių šalių“, – nusišypsojęs pridūrė jis.
