M.A.M.A. – ne tik didžiausias metų muzikos renginys. M.A.M.A. – ir didžiausias mados įvykis, ir tai yra nuostabu, nes mes turime labai mažai treniruočių, kai galime išsiveržti iš savo vidinės provincijos liūno. Ir aš tikiu, kad po truputėlį, nedideliais žingsneliais žengdami į priekį, mes tai padarysime, nes vilčių yra.
Iš karto noriu pabrėžti, kad kasdieniškų žmonių nekomentuosiu. Tarp jų buvo apsirengusių ir blogai, ir gerai. Tačiau realybė ta, kad jie neprivalo atrodyti niekaip, kad ir kaip komentatoriams būtų smagu. Tačiau, žinoma, šitas dalykas negalioja įžymybėms ir žvaigždėms, kurių pasirodymas ant raudonojo kilimo yra tiesioginė jų darbo dalis. Joms „virkauti“, kad kažkam neįtiko jų išvaizda, – daugiau nei kvaila. Tavęs nedomina tie „skudurų“ reikalai? Visada gali neiti.
Pradėkime nuo to, kas gerai
Vakaro vedėjai Jazzu ir Justas Jankevičius – vakaro vedėjų aprangą reikia išskirti jau vien dėl to, kad į ją buvo įdėta tikrai daug energijos ir dėmesio. Pirmasis įspūdis, žinoma, buvo išties pribloškiantis, kai visi nuščiuvo ir pagalvojo, kad ant raudonojo kilimo pasirodė erotikos deivė Dita Von Teese. Galima ginčytis dėl vienų ar kitų kostiumų paveikumo, tačiau nebanalus vedėjų derinimas tarpusavyje viso renginio metu padarė šią porą viena ryškiausių vedėjų porų Lietuvos muzikos renginių istorijoje. Ir šiaip tą susireikšminusį Jankevičių labai smagu matyti su taškuotu švarku. Net kažkas mielo tame yra.
Solveiga Mykolaitytė – absoliutus moteriškumo, rokenrolo, muzikos, seksualumo triumfas. Solveiga vis dar nenulipo nuo Selo koncerto scenos ir, kaip bebūtų keista, tai nėra blogai.
Neringa Šiaudikytė – baltas šiuolaikiškai figūrą pabrėžiantis išraiškingas kostiumėlis, paryškintas žaliomis detalėmis, padarė Neringą ryškiu smaragdu juodoje minioje. Stilistiniai atlikėjos ieškojimai, pamažu tolstant nuo plastmasinių klounų grupės, apskritai labai sėkmingi ir sveikintini, o ir šiaip, kai ketverius metus priverstinai žiūri į žmogaus papus, labai malonu, kai jis pagaliau apsirengia.
Daina ir Antanas Bosai – turbūt bepigu Dainai Bosas visada atrodyti pritrenkiamai, kai nevaržo nei figūros, nei finansų niuansai. Tačiau tai – nevisai tiesa. Prie šito kokteilio dar būtinas saiko, stiliaus, kartu ir drąsos jausmas, kurio pas Dainą – apstu. Idealiame pasaulyje pono Antano kostiumui aš „užmesčiau“ spalvos.
Monika Linkytė – pagaliau užaugusi Monika Linkytė niekada nebeatrodo bet kaip. O tai – vienas raktų būti pastebėtai. Viskas prieš akis.
Donatas Baumila su Daine. Atskirai norėčiau paminėti Donato Baumilos ir Dainės porą ir jų raudonojo kilimo pareiškimą, kai, prasisegus marškinius, ant palaidinės buvo matyti Donato brolio Vaido Baumilos, pretenduojančio tapti Geriausiu metų atlikėju, atvaizdas. Aš negaliu pasakyti, kad tai – pats šauniausias, labiausiai nenuvalkiotas ir įdomiausias būdas tai padaryti, tačiau muzikinių apdovanojimų raudonasis kilimas – tikrai ta vieta, kur per madą galima ir reikia daryti pareiškimus.
Kas atrodė blogiausiai?
Neabejoju, čia paminėti įsižeis iki širdies gilumų, tačiau, dėl Dievo, žmonės, nevykusi arba kartą nepavykusi apranga jūsų nedaro nei menkesniais, nei kvailesniais, nei apskritai kažkuo prastesniais. Bet kokiu atveju, tai – tik drabužiai. O jei jūs iki „negaliu“ supykstate už tai, kad kažkam negraži jūsų suknelė, na ką, matyt, ir esate vertas ne daugiau nei ji.
Monika Pundziūtė – ačiū Dievui, kad Monika yra jauna, pasiutusiai talentinga ir nuostabiai graži, todėl šita visa jos „bilibarda“ su pilvą (kurio realybėje net nėra) išpučiančiu skuduru, „mėlyniuotom“ kojom ir nutrintom „češkėm“ nueis į užmarštį kaip blogas sapnas, kai Monika pradės rengtis gerai.
Rima Petrauskytė iš „Mango“ – visas Rimos įvaizdis tarsi rėkte rėkia: „Tai buvo vakar.“ Ir juodai baltas derinys, ir senstelėjusio kirpimo suknelė, ir tuo labiau baltos pėdkelnės, kai tau virš 30. Nežiūrint į tai, kad viskas, kas ryškiausia Rimos gyvenime, gal ir buvo „vakar“, nereikėtų to taip desperatiškai demonstruoti drabužiuose. Iš kitos pusės, galbūt geresnis požiūris į aprangą atneštų ir visiškai naujų vėjų kitose srityse.
Dima Šavrovas – jeigu atvirai, tai kokius penkis kartus, perversdama raudonojo kilimo nuotraukas, aš nesupratau, kad tai – Dima Šavrovas. Tikrai maniau, kad čia – kažkokie jauni, tik dabar pradedantys savo ieškojimų kelią Dailės akademijos pirmakursiai, kurie per pirmą peržiūrą gaus labai šaltą, rimtą dušą dėl savo kvailo, nemotyvuoto ir labai matyto įvaizdžio. Bet gi ne, paaiškėjo, kad čia – lyrinių dainų atlikėjas Dima Šavrovas. Žmogau, ar esi girdėjęs apie įvaizdžio ir skambesio koreliaciją?
Rasa Židonytė – aš nežinau, ar Rasa pasiskolino suknelę iš žinomos draugės, ar ši suknelė tiesiog labai panaši į daugelį kitų, bet atrodo, kad aš ją šimtą kartų mačiau. Tiuliai, gėlytės, pūsti sijonai, tiesiog paleisti plaukai naktį pačioje rokenroliškiausioje metų arenoje šokėjai? Rasa, tu gali geriau.
Inga Budrienė – man „užkrito“ Ingos pavardė, aš tikrai nevaidinu, kad jos nežinau, tiesiog „užkrito“, žinot, kaip būna. Aš ją „pagūglinau“ paprastai – „Kauno ponia“. Ir ką jūs galvojat „išmetė“? Ingą Budrienę. Šitie du žodžiai ir tapo raktiniais žodžiais apibūdinant Ingos stilių per M.A.M.A. apdovanojimus. Ir vis dėlto, tai, kas tinka Kauno rotušėje per kaunietišką damų „Rotary“ klubo susiėjimą, visai netinka rokenroliškame renginyje. Nors, bendrai, šita suknelė netiktų ir rotušėje.
Turbūt apmėtysit akmenis, jei nepaminėsiu Jolantos Svirnelytės. Gerai, nieko nesakau, Jolanta išties neretai „pavaro“ į užribį. Man labai patinka pati buvimo „kitokiam“ idėja. Tik būtų įdomu nors kartą pamatyti šiuos Jolantos eksperimentus, atiliktus profesionalaus dizainerio. Pavyzdžiui, Roberto Kalinkino ar Daivos Urbonavičiūtės, o gal Eglės Žiemytės.
Ir vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad šitaip skambiai „pjauti pro šalį“, kaip Jolanta Svirnelytė, gali tik tada, kai esi Jolanta Svirnelytė. Maždaug tada, kai tavo spalvotą povo uodegą dengia neišgalvota karjera.
Juoda spalva: kas antroje foto – juodai apsirengęs neatpažįstamas veidas.
3 NE juodai
Asta Valentaitė – pradėkime nuo to, kas ir savaime suprantama: aš pavydžiu, visai be humoro, nes ši Juozo Statkevičiaus suknelė yra pasakiška, ji – meno kūrinys. Į ją aš nei įlįsčiau, net jei ir nevalgyčiau ateinančius dvejus metus, nei jos įpirkčiau, net jei ateinančius dvejus metus taupyčiau. Tai yra nuostabi suknelė su sadomazochistiniais elementais tam, kad būtum pastebėta prabangioje, elegantiškoje, nuosaikioje puotoje, tačiau idealių formų modelis, pretenduojantis į stiliaus ikonas, arenoje tarp milijono juodai apsirengusių žmonių??? „Give me a break.“
Rūta Mazurevičiūtė – supergraži, išlaikyta ir įspūdinga Rūta šį kartą atrodė kaip potenciali „Mis“ konkurso laimėtoja, patekusi į konkurenčių rankas. Blogai buvo viskas. Makaronų fabriko sprogimas ant galvos. Atsitiktiniai „jokie“ auskarai. Supešiotas „bodis“, nors kažkas man primygtinai aiškino, kad ten – tatuiruotės. Apie „papinyką“ tyliu. Pažemintas liemuo, kurio griežtai atsisakome jau gerus trejus metus. Per ilgas „lambados“ sijonas, dar labiau patrumpinantis gražuolės formas, ir a la briliantai, kurie turbūt simbolizuoja tas stiklo šukes, kurias, pagal legendas, „Miss“ konkursuose konkurentės beria į akių šešėlius. Ansamblio autorius tikrai negirdėjo posakio „Less is more“ (liet. „Mažiau yra daugiau“).
Mia – nesuprantu, kodėl, bet, turėdama puikius vizualinius ir vokalinius duomenis, Mia padaro viską, kad dėl aprangos ji liktų nepastebėta. Na, ką gi, jai pavyko. Ir vėl.
3 TAIP juodai
Olga Filatova-Kontrimienė su šeima – vienas tų variantų, kai juoda spalva yra motyvuota, išraiškinga ir pateisina save. Šios komandos neįmanoma nepastebėti.
Erica Jennings – nesu tikra, kas – raudonų plaukų ir juodai mėlynų blizgučių santykis, pačios Erikos komfortas dėvint drabužį ar figūrai idealiai pritaikytas suknelės kirpimas – daro išskirtinę net ir su juoda spalva. Vis tik delninę rekomenduočiau pakeisti į kažką įsimintinesnio ir išraiškingesnio.
Neringa Zeleniūtė – man atrodo, pamatę Neringą, žiobtelėjo visi. Ir tie, kam ji patinka, ir tie, kam nelabai. Ryški, gundanti, nei apsirengus, nei nuoga, ir ažūrinė, ir grubi Neringa neabejotinai tapo vakaro plėšrūne numeris vienas ir tokiu būdu paprastai ir aiškiai parodė, „kas čia vadas“.
Ir pabučiuokit jūs jai šiknon, nors abejoju, ar lengvai pavyktų.
Vakaro svečiai. Pora
Nors sakiau, kad kasdieniškų žmonių nekomentuosiu, vis dėlto norėčiau išskirti šią gaivią, žaismingą ir linksmą porą. Į juos pasižiūrėjęs nejučia atsiduri „MTV Music Awards“, kur mada ir humoras susilieja į nesibaigiančią muzikos fiestą. Tai yra kul.
O dabar dėl to, kad geriausiai atrodžiau aš. Iš tikro, tai visai aš čia nenorėjau pasakyti, kad buvau gražiausia ar stilingiausia. Žinoma, nebuvau. Ir išvis tokio žmogaus nebuvo, nes kiek žmonių, tiek nuomonių. Aš tik norėjau pasakyti, kad atidžiai suorganizuotam, daug laiko, pinigų ir atsakomybės kainavusiam, daugybę žiūrovų sutraukusiam ir, svarbiausia, ne tik muzikos, bet ir mados metų įvykiui aš ruošiausi iš anksto, atsakingai ir apgalvotai. Ir tai yra daug svarbiau nei būti „tiesiog gražiai“ ar pataikyti į komentatorių skonį. Tai yra elementari pagarba kitų žmonių įdirbiui ir paprasčiausiam aprangos kodui. O jei išties nėra nei noro, nei jėgų stengtis laikytis konkretaus įvykio reikalavimų, tai gal tiesiog neik? Niekas labai nepasiges.
Raudonojo kilimo stilius:
