„Susivoki, kad esi apvogtas tik tada, kai saugiai nusigauni iki vietos, kurioje ruošiesi gyventi. Pavargęs nusimeti lagaminus, o tada sužinai, kad jie buvo iškraustyti. Ir iškraustyti grubiausiu būdu – sulaužiant spyneles ir išlaužiant užtrauktukus. Visa tai, žinoma, buvo užmaskuota, užkišta“, – DELFI pasakojo garsus virtuvės šefas.

L. Čeprackas teigė esąs įsitikinęs, jog jų lagaminai buvo apšvarinti Varšuvoje, mat tam buvo sudarytos puikios sąlygos – ilgapirščiai bagažo narpliojimui turėjo net pusantros valandos.

Virtuvės šefas ir kulinarinio lofto savininkas patikino, jog Tokijuje teisybės ieškoti buvo beprasmiška – esą darbuotojai prastai kalba angliškai. „Tu nelabai supranti, ko jie nori, o jie nesupranta, ko nori tu“, – sakė L. Čeprackas.

Pora teisybės ieškoti bandė ir Lietuvoje, tačiau pastangos buvo bevaisės. Jiems buvo pasiūlyta kreiptis į Varšuvos skambučių centrą, kur, anot Liutauro, jų problemos buvo absoliučiai niekam neįdomios.

„Skųstis – visiškas absurdas, nes niekam esu ten neįdomus. Kažkoks nupiepęs lietuvis... Įrodyk, kad apvogė. Juk šaukštai jau po pietų“, – sakė L. Čeprackas.

Anot nukentėjusios poros, iš jų lagaminų buvo pavogti brangūs vardiniai kvepalai, sugadinti asmeniniai daiktai.

„Mano kosmetinėje išdaužytas veidrodis. Net jei jis ir dūžtų kelionės metu (ko niekad gyvenime nėra nutikę) tai stiklai būtų kosmetinės viduje išsibarstę. O dabar turėjau juos kratyti iš rūbų. Lygiai taip pat ir pas žmoną – iš kosmetinės nugvelbti brangūs kvepalai. Lagamine tarp drabužių mėtėsi makiažo šepetėliai.

Žinote, gaunasi: kas miegojo mano lovelėje? Kas valgė iš mano dubenėlio? Staiga suprantam, kad faktas tas, jog esame apiplėšti“, – sakė Liutauras.

Vyras teigė nesitikėjęs, jog tokia vagystė gali nutikti Europos viduryje.

„Tai daugiau Pietų Amerikos ar kitų trečiarūšių šalių problema. Afrikoje, kaip suprantu, irgi labai vagia. Bet kad Europos vidury – esu labai nustebęs. Tikrai negalėtume apkaltinti japonų, mat po lėktuvo nusileidimo iškart „iškrito“ pirmieji lagaminai. Niekas nieko negalėjo pavogti. O Varšuvoje jie turėjo pusantros valandos, tvarkingai.“

Liutauras tikina, Varšuvos oro uostas koją pakišo ne jiems pirmiems – čia kartą nukentėjo ir Lauros draugė. O štai oro uosto vadovybei, anot jo, derėtų nelikti abejingais ir pasirūpinti savo klientų bagažo saugumu.