Per tiesioginę konferenciją kalbėjusi moteris ne tik privertė į situaciją pažvelgti iš kitos perspektyvos, bet ir skaudžiai įgėlė mirties bausmei pritariančioms pramogų pasaulio žvaigždėms.

„Tas šventeiviškumas sumautas, kada Jūs drįstate aiškinti, koks jis kaltas. Kada kažkokia Mikelkevičiūtė nupudruota, duok Dieve tau laimės, pradeda staugti, kad reikia mirties bausmės. Tai tu, nupudruota, gerai gyvenanti, gerai uždirbanti, tiek turi savyje agresijos, kad sąmoningai linki kitam žmogui mirties. O tu pagalvoji, kas buvo su tuo žmogum daroma?

Kai as lankiau kalejimus, aš pirmą kartą supratau... Kai kalbi su žmogum, kuris supjaustė keturis žmones gabalais, dėl to, kad norėjo išgerti... Tai ne pasiteisinimas, tai – supratimas. Jis gimė degradų šeimoje, jo motina už alaus butelį jį atiduodavo paturėti visiems savo draugams ir jie jį turėjo per visus galus. Prie jo prisiliesdavo tik tam, kad mušti.

Jis Mauglis! Bet ne Kiplingo Mauglis, nes tikras žmogus į džiungles patalpinas išauga gyvuliu. Ir kai jis auga tokioje aplinkoje, jis nėra kaltas, kaip nėra kalti dabar pabėgeliai, kurie tūkstantmečiais gyvena savo šalyse, kur žmogus yra niekas, gyvybė yra niekas, kur moteris yra šiukšlė. Kur už pavogtą daiktą galima nukirsti žmogui ranką ir dabar.

<...>

Kaip galima neužjaust šito keisto gyvūno žmogaus kūne? Kuris sumetė vaikus... Matyt jie rėkė ir jį dirgino... Kada tiek agresijos yra nupudruotų žmoniu tarpe, jūs sąmoningai norit jo mirties. O jis sąmonės neturi, jis veikia kaip gyvulys, jį dirgina. Jis nėra blogas, jis neišsivystęs. Kai šitą supranti, tada pranyksta tie durni emociniai draiskalai. Ir galvoji: o ką daryt? O ą daryt, kad kiekvienas žmogus, išgirdęs terorizuojamo vaiko klyksmą, suprastų – ten auga tavo anūkų ir tavo vaikų žudikas. Nes iš terorizuojamo vaiko išaugs žudikas. Jis nužudys tavo vaikus. Jis išžagins tavo vaikus.

Tu apsimesi dabar, kad negirdi? Tavo vaikas negrįš namo. Ir tu būsi kaltas, nes jį nužudė tas, kuris buvo auginamas kaip gyvulys. Taip, kad čia yra mūsų bendros kokybės reikalas, bet ne spjaudyti reikia į tai ir ne geisti kitam mirties. Reikia pažiūreti į veidrodį ir pažiūrėti į save, ir į tai, kokios gerai gyvenančių žmonių mintys, ir kokie palinkėjimai. Nesvarbu, kad ponia Mikelkevičiūte nenuėjo ir nieko nenužudė. Mintyse nužudė. Įdomu, kam būtų pavedus vykdyti tą dalyka? Kas turėtu teptis tuo? Pasipiktinimas yra niekas. Pasipiktinimas, atsiprašau, yra tryda.

Turi veikti smegenys ir reikia galvoti, ką daryti. Tai yra musu tauta ir netgi tas žmogus, net jeigu jis ir nebūtų mūsų tautietis, kuris sumetė tuos vaikus, jis mums turi rūpėti. Ir turi rūpėt tie, kurie gyveno aplink jį“, – per konferenciją kalbėjo N. Oželytė.

DELFI konferencijos su N. Oželytė vaizdo įrašas:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (272)