Erika, kas nutiko, kad su mama išvykote gyventi į Jungtinius Arabų Emyratus?
Po skyrybų mama ieškojo darbo, kad galėtų išlaikyti mane ir brolį. Tuo metu daugybė dainininkų ten skrisdavo koncertuoti į įvairius restoranus ir mano mama su draugėmis sulaukė pasiūlymo vykti kartu kaip šokėjos. Šiek tiek ten padirbėjusi ji sutiko dabartinį mano patėvį. Jie susituokė ir mes su broliu išsikraustėme pas juos.
Kiek tau tuomet buvo metų?
Pradėjau ten dažnai lankytis nuo 6-erių, o gyventi – 8 metų. Čia, Lietuvoje, dar lankiau pirmąsias mokyklos klases, o vėliau mokslus tęsiau ten.
Ar dažnai grįždavai į Lietuvą?
Kiekvieną vasarą. O dabar, kai studijuoju Lietuvoje, grįžtu į ten kiekvieną žiemą. Na, grįžtu ten porai savaičių, tol, kol vyksta atostogos universitete.
Kurį pasaulio kraštą vadini savo namais?
Sunku pasakyti. Gerai jaučiuosi ir ten, ir čia. Ten mano namai, nes ten gyvena mano šeima, Lietuvoje taip pat jaučiuosi gerai (šypteli).
Dar būdama visai maža turėjai pradėti mokytis mokykloje ne lietuviškai, o svetima kalba. Ar buvo lengva?
Nuo pat vaikystės dainuodavau užsienio atlikėjų dainas, tiksliai mokėdavau kiekvieną žodį. Manau, tai padėjo. Buvau dar maža, o be to – reikėjo. Mes abu su broliu labai greitai išmokome.
Baigusi mokyklą, pasirinkai studijas Lietuvoje. Kodėl?
Ten studijuoti yra labai brangu, be to, turėdama lietuvišką diplomą, galėsiu dirbti bet kurioje šalyje. O jei ten būčiau baigusi, liktų tik ten ir dirbti. Nors nesakau, kad ten mokslas labai prastas, tiesiog Lietuvoje turiu giminaičių šioje srityje, žinojau, kad čia įgysiu tikrai geresnės praktikos.
Be to, kad studijuoji odontologiją, esi dar ir dainininkė. Kur lavini savo balsą?
Kažkada buvau pradėjusi lankyti vokalo pamokas. Tačiau kainos ten – milžiniškos, tiesiog astronominės. Neturėjau galimybės lankyti tokių užsiėmimų. Daugiausiai dainuodavau mokykloje, tai kokiame nors spektaklyje, tai chore ir panašiai. Apskritai ten viskas yra brangu, ir nuoma, ir drabužiai, viskas.
Esi tik atlikėja, ar ir kūrėja?
Negroju jokiu instrumentu, todėl sunku kurti muziką. Tačiau kuriu eiles. Jei susiburčiau su kokiu muzikaliu žmogumi, greičiausiai kurčiau ir savo dainas (šypsosi). Jeigu toks dabar skaito interviu, tegu susisiekia (nusijuokia).
Dalyvauji muzikiniame projekte „X Faktorius“. Ko jame sieki?
Noriu, kad žmonės, išgirdę mane, pajaustų, ką noriu pasakyti. Tikiuosi, kad ir gerbėjų ratas padidės. Pirmą kartą TV3 ekrane žiūrovai mane išvys sekmadienį.
Papasakok daugiau apie Jungtinių Arabų Emyratus. Ar tiesa, kad ten dauguma moterų dėvi tradicinius drabužius, kuriais slepia gražiausias kūno dalis?
Yra visokių žmonių. Vienos nešioja, kitos – ne. Net kai kurios mano draugės plaukus slėpdavo po skara. Tačiau, jei ten nuvyktumėte, tikrai nebūtų taip, kad išėję į gatvę pamatytumėte tik tokias merginas. Yra įvairių žmonių.
Nejau ir mokykloje neteko laikytis griežtų aprangos taisykių?
Tikrai ne. Na yra tam tikros ribos, ko negalima dėvėti. Juk ir Lietuvoje reikia paisyti kažkokių taisyklių.
O ar pati dėvėdavai jų tradicinį rūbą?
Teko, nes ėjau į tradicines vestuves. Nors plaukų neslėpiau, tiesiog buvau apsivilkusį abają. Ją tik vieną ir turiu, tik vieną kartą tada ir buvau užsidėjusi.
Kuo išskirtinės tradicinės vestuvės?
Šventė labai didelė, tačiau moterys švenčia vienoje salėje, o vyrai – kitoje. Beje, moterys, likusios vienos, gali neslėpti plaukų, nusirengti tradicinius drabužius. Man jos labai gražios: suknelės prabangios, kiekviena su tobulu makiažu...
Ar puoselėjai šiltus jausmus arabui?
Neteko. Dažniausiai ten gyvenantys lietuviai ieško lietuvių, o vietiniai – vietinių. Poroje turi sutapti ir religija, ir kultūra, ir mąstymas. Žinoma, būna, kad arabai įsimyli europietes, tačiau tikrai nėra taip, kad jas uždaro kažkur ar panašiai. Tai yra mitas. Nors man patinka gyventi laisvai, todėl nenorėčiau savo gyvenimo susieti su vietiniu arabu.
Kur jauties lasviau: čia, Lietuvoje, ar ten, kur užaugai?
Net nežinau, abejose vietose. Bet, jei reiktų pasirinkti vieną, išskirčiau Lietuvą (šypteli).
