„Jaučiuosi netekęs dalelės savęs. Kai kurie žmonės yra labai svarbūs mums visiems, net jeigu kartais apie tai užmirštam. Vaikystėje kraipydavausi prieš veidrodį su teniso rakete, klausydamas Stasio Povilaičio. Kai susitikdavome kur, visada paklausdavo, kaip sekasi. Niekada nemačiau jo be šypsenos. Sudie, mielas ir geras maestro. Tavęs jau labai trūksta“, su gerbėjais prisiminimais Feisbuke dalijasi Andrius Mamontovas.
Estrados dainininkė Vitalija Katunskytė, sužinojusi apie S. Povilaičio mirtį, netramdė ašarų: „Šeimai didžiulė užuojauta. Tikrai buvo nuostabus žmogus.“
„Juk tai mūsų scenos grandas. Dar tada, kai buvau niekam visiškai nežinoma, dainavau restorane, mano didžiausia svajonė buvo scenoje pastovėti šalia Stasio Povilaičio. Visuomet į jį žiūrėjau su baltu pavydu, galvodavau, Dieve, kiek koncertų jis turi!“
Legendinė scenos dainininkė Birutė Dambrauskaitė vos atsiliepusi telefonu neslėpė graudulio ir jaudulio.
„Esu susinervinusi, nieko negaliu pasakyti, – vos atsiliepusi kalbėjo B. Dambrauskaitė. – Ką tik pati sužinojau, nežinau, ką čia ir komentuoti.“
„Nors žinia nebuvo iš giedro dangaus, vis tiek tikiesi, kad tai neįvyks. Stasys visų mūsų atminty išliks viena ryškiausių savo laikmečio asmenybių. Visom prasmėm“, – sakė Audrius Giržadas.
Maestro S. Povilaitis, pasak pašnekovo, visais laikais buvo labai reiklus, gerąja prasme, ne tik kitiems, bet ir sau. Jis norėdavo būti užtikrintas tuo, ką daro. „Dabar tuščia. Ypač kai supranti, kad dabar jį girdėsime tik įrašuose.“
„Labai sunku dabar kalbėti. Manau, kad nėra nei vieno žmogaus, kuris galėtų papasakoti kažką blogo. Kiek teko bendrauti laidose ar renginiuose, maestro visada buvo labai malonus ir rafinuotas pašnekovas. Labai pagarbiai su visais elgėsi. Labai sunku įsivaizduoti, kad būdamas tokia didelė estrados žvaigždė, tuo pačiu metu, jis buvo labai bičiuliškas ir draugiškas. Ypatingai mums, jaunajai kartai“, - jaudulio neslėpė TV laidų prodiuseris, vedėjas ir keliautojas Martynas Starkus.
„Kartais, kai žmogus išeina laiku ir padaręs viską, kad būtų minimas tik gražiausiais žodziais, visai neliūdna, nes taip turi būti. Šiandien darbe visu garsu klausomės Stasio Povilaičio ir šypsomės. Didingas žmogus! Gero kelio. Ir jokių ten banalių rip. Galbūt viskas tik prasideda“, - savo feisbuko paskyroje pasirašė stilistė Agnė Jagelavičiūtė.
„Biplan“ grupės lyderis Maksas Melmanas taip pat sunkiai tramdė emocijas.
„Kol kas labai sunku kažką pasakyti, kol viskas nesusidėliojo galvoje. Gal negalėčiau per daug girtis draugyste su maestro, bet norėčiau tikėti, kad tai buvo bičiulystė. Artimas kolegų ryšys, kuris buvo pagrįstas abipuse pagarba,“ – sakė atlikėjas.
M. Melmanas prisiminė pirmąjį susitikimą užkulisiuose su S.Povilaičiu, kuris įvyko 1998 m: „Šis prisiminimas išteis ryškus, nes tada dar nelabai mokėjome groti. Maestro komentaras buvo – va, čia tai tikras siaubas. Taip ir buvo, bet laikui bėgant įgavom patirties, vis dažniau susitikdavome ir su pačiu maestro, iš kurio jautėme labai didelę pagarbą ir palaikymą.“.
Pasak M. Melmano, S.Povilaitis turėjo labai subtilų humoro jausmą, bet tuo pačiu pasižymėjo ir itin stipria poziciją tam tikrais klausimais.
„Visi slapta tikėjomės, kad viskas bus gerai, bet labai gaila, kad išėjo priešingai. Labai gaila,“ – sakė, M.Melmanas.
Prodiuseris ir atlikėjas Linas Adomaitis S. Povilaitį atsimena dar nuo grupės „L+“ laikų: „Kažkada perskaitėme interviu, kuriame Stasys paminėjo, kad vienintelė lietuviška jaunimo grupė, su kuria jis norėtų įrašyti bendrą dainą, yra būtent „L+“. Nuo tada ir užsimezgė mūsų draugystė.“
L. Adomaitis prisimena maestro kaip šiltą ir turintį itin gerą stiliaus pojūtį.
„Jis jautė ne tik muziką, jis kartais net mane pakritikuodavo dėl netinkamų batų ar panašiai“, – šyptelėjo Linas.
Išsiskirsčius grupei „L+“, L. Adomaitis pradėjo solinę karjerą. „Su Stasiu įrašėme pirmą duetą. Jį kviečiau ir į savo 15 metų scenoje jubiliejų. Jis buvo tikrai ypatingas žmogus“, – su liūdesiu kalbėjo L. Adomaitis.
„Kiekvienas prisiminsime savaip. Kai dirbau sporto srityje, Stasys Povilaitis paskambindavo ir išsiklausinėdavo apie svarbiausius įvykius. Ypač prieš pasaulio ir Europos futbolo čempionatus. Pagal tai planuodavo savo pasirodymus. Nedidelė, bet iškalbinga smulkmena apie jo profesionalumą. Kai buvome maištaujantis jaunimas sovietmečiu, jo muzika mums asocijavosi su sovietine estrada ir mes nelabai ją priimdavom. Skirtingai nei mūsų tėvai. Bet jis visą laiką buvo šalia. Vinilo plokštelėse, televizoriuje, radijuje ir žurnaluose. Atgavus laisvę jis savo talentu ir profesionalumu sugebėjo įveikti barjerus tarp kartų. Sunki žinia, nes atrodo, kad netenki kažko artimo ir savo. Užuojauta artimiesiems. Ilsėkis ramybėje...“ - savo pagarbą maestro Feisbuke reiškė žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius.
Archyvinis interviu su S. Povilaičiu
