„Jaučiuosi labai pakylėta, tačiau kartu yra ir labai graudu. Filme paskutinį kartą užfiksuotas mano brolis, kurį palaidojome prieš mėnesį, – sunkiai ašaras tvardė aktorė V. Mainelytė. – Žinoma, esu pagerbta ir man dėl to labai gera“.
Į dokumentinio filmo pristatymą atvyko būrys aktorės V. Mainelytės šeimos narių, bičiulių bei bendražygių kino ir teatro scenose.
Filmas „Vaiva.Gyvenimas už lango“ apie Lietuvos teatro ir kino legendą Vaivą Mainelytę buvo kurtas vaizdingame Dzūkijos Puvočių kaime, kur prieš beveik du dešimtmečius buvo pastatyta Mainelių šeimos vasarvietė. Joje planavo įsikurti V. Mainelytės tėvai, brolis ir sesuo su šeimomis bei pati Vaiva. Tačiau atsitiko taip, kad vieną naktį per audrą žaibas trenkė į naujutėlaitę sodybą ir ji sudegė iki pamatų.
Vaikščiodama su savo broliu, architektu Algirdu Maineliu po busią savo giminės sodybvietę Puvočiuose, Vaiva prisiminė, kaip čia buvo kurtasi, kaip čia buvo svajota apie ilgą laimingą gyvenimą ir trokštamus vaidmenis.
O sėdėdama kaimynystėje esančiuose savo artimos draugės Aurelijos Giedrienės namuose, kuriuose kaip niekur kitur pailsi nuo Vilniaus įtampos, Vaiva prisiminė visą savo gyvenimą – pakilimus ir nuopuolius, praradimus, išsiskyrimus, likimo išbandymus, išgyvenimus, kėlimąsi iš didžiausių gyvenimo duobių bei kūrybą.
Sukūrusi dešimtis pagrindinių vaidmenų, V. Mainelytė žiūrovams įsiminė kaip klasikinės ir šiuolaikinės Europos dramaturgijos vaidmenų atlikėja – Fru Serbiu ir Ela Reinheim (Henriko Ibseno dramose „Laukinė antis“ (1973) ir „Junas Gabrielis Borkmanas“ (1984), abiejų rež. Henrikas Vancevičius), Ledi Tyzl (Richardo Sheridano „Intrigų mokykloje“, rež. Algis Lapėnas, 1974), Ismenė (Jeano Anouilh’aus „Antigonėje“, rež. Irena Bučienė, 1984), Margarita (Tennessee’io Williamso „Katėje ant įkaitusio skardinio stogo“, rež. Rimas Tuminas, 1984). Ryškūs aktorės vaidmenys lietuviškos dramaturgijos pastatymuose – Beatričė Juozo Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“ (rež. Leonidas Lurjė, 1969), Milda Jono Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas“ (rež. H. Vancevičius, 1975).
Didžiulį populiarumą Vaivai Mainelytei pelnė vaidmenys kine – tyra, lyriška Morta Balio Bratkausko režisuotame televizijos filme „Tadas Blinda“ (1972), o ypač – žavioji liūdno likimo Jurga Arūno Žebriūno miuzikle „Velnio nuotaka“ (1974).
