Policijos pareigūnai J.Katakino mirties aplinkybių nekomentuoja, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Jono Katakino laidotuvės įvyks trečiadienį sostinės Antakalnio kapinėse.

Kaip įtariama, savo noru iš gyvenimo pasitraukęs baleto solistas pašarvotas Ritualinių paslaugų biure, Olandų gatvėje. Atsisveikinti su velioniu visi norintys galės nuo antradienio 15 valandos.

Karstas išnešamas trečiadienį 14 valandų 30 minučių. J.Katakinas bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

J.Katakinas gimė 1950 metų spalio 16 dieną Akmenės rajone, Viekšniuose. 1971 metais baigė M.K.Čiurlionio meno mokyklos choreografijos skyrių, dar 1970 metais buvo pakviestas į Lietuvos valstybinį akademinį operos ir baleto teatrą, kur šoko iki 1993 metų. 1973-1974 metais tobulinosi Marijos teatre dabartiniame Sankt Peterburge.

Pirmuosius ryškius vaidmenis - Zigfrydą "Gulbių ežere" ir Albertą "Žizel" J.Katakinas paruošė Sankt Peterburge, Kirovo (dabar - Marijos) teatre kartu su Irina Kolpakova ir Vladilenu Semionovu bei partnere Antanina Pirmaitiene. Vėliau Lietuvos operos ir baleto teatre Vilniuje daug teko šokti su Nina Antonova, Svetlana Masaniova, keletą sykių - su pasaulinio garso žvaigždėmis - ruse Galina Mezenceva, italėmis Liliana Kozi, Karla Prachi. Paskutiniaisiais baletinės karjeros metais J.Katakinas šoko su Loreta Bartusevičiūte.

J.Katakinas sukūrė visus svarbiausius klasikinio repertuaro vaidmenis - Dezirė (Piotro Čaikovskio "Miegančiojoje gražuolėje"), Princą (Piotro Čaikovskio "Spragtuke"), Bazilį (Liudviko Minkaus "Don Kichote"), Francą (Leo Delibes'o "Kopelijoje"), Francą (Johanno Strausso "žydrasis Dunojus").

Reikšmingi Lietuvos baleto istorijai jo vaidmenys lietuviškuose spektakliuose - Žilvinas (Eduardo Balsio "Eglė žalčių karalienė"), Baltaragis (Viačeslavo Ganelino "Baltaragio malūne"), Kastytis (Juozo Gruodžio "Jūratė ir Kastytis").

Ryškus artistinis J.Katakino talentas atsiskleidė šiuolaikinės choreografijos pastatymuose - jis šoko Romeo (Sergejaus Prokofjevo "Romeo ir Džuljetoje"), Mandariną (Belos Bartoko "Stebuklingame mandarine"), Kareniną (Rodiono Ščedrino "Anoje Kareninoje"). Karenino vaidmuo Rodiono Ščedrino balete "Ana Karenina" dramatiniu aspektu buvo bene pats stipriausias J. Katakino kūryboje, net keturis kartus šį vaidmenį teko šokti su pasaulio baleto legenda Maja Pliseckaja. Šimtajame "Anos Kareninos" spektaklyje Didžiajame teatre Karenino vaidmenį taip pat atliko J.Katakinas.

Dvidešimt trejus metus atidavęs scenai ir tyliai su ja atsisveikinęs Jėzaus vaidmeniu Antalo Fodoro balete "A Proba", J.Katakinas nepaliko baleto, o atsiskleidė kaip talentingas pedagogas ir repetitorius. Dar 1994 metais Rūta Jezerskytė, tuomet Vilniaus baleto mokyklos moksleivė, J.Katakino parengta, laimėjo pirmąją vietą tarptautiniame baleto konkurse "Prix de Lausanne".

Tais pačiais metais jo ruošta Eglė Špokaitė Permėje vykusiame tarptautiniame baleto konkurse "Arabeskas" pelnė aukso medalį, o jos partneris Edvardas Smalakys buvo apdovanotas sidabro medaliu. Eglė Špokaitė, J.Katakino paruošta, laimėjo dar tris svarbius apdovanojimus: Tarptautinio Sankt. Peterburgo baleto konkurso "Maja '94" bronzą, o Tarptautiniame Helsinkio baleto konkurse (1995) ir Antrajame tarptautiniame Japonijos baleto ir modernaus šokio konkurse (1996) - auksą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)