– Ineta, visai netrukus gimdysi. Kaip dėl to jautiesi: baiminiesi ar lauki?
– Labai laukiu. Taip noriu pamatyti mūsų kūdikėlį, kad aš net paties gimdymo proceso nekantriai laukiu.
– Minėjai, kad gimdysi natūraliai, tačiau prireikus, prašysi nuskausminamųjų. O kokia tavo nuomonė apie cezario pjūvį?
– Manau gimdymo būdas yra kiekvienos moters pasirinkimas. Jeigu kažkuri nori, kad būtų daromas cezario pjūvis, tai aš palaikau.
Nesu iš tų moterų, kurios mano, kad tik natrūraliai gimdyti yra gerai. Jeigu jau daromas cezario pjūvis, tai tame tragedijos nematau. Juk dažnai ir didžiausioms natūralistėms dėl komplikacijų tenka daryti cezario pjūvį. O kas tada? Vaikelio juk neatsisako dėl to, kad gimė ne tuo būdu, kaip planavo. O kaip iš tikrųjų yra geriau – natūraliai, su nuskausminamaisiais, be jų, ar cezario pjūvio pagalba lėliukas pasaulį išvysta – daugiau gali pasakyti specialistai.
– Sakei, kad tavo nėštumas buvo ir yra labai lengvas ir sklandus, o kokia buvo pati pradžia? Kaip sužinojai, kad laukiesi?
– Manau kaip ir dauguma moterų (šypsosi – aut.past.).
– Nejaugi nebuvo momentų, kai kažko labai norėjosi? Agurkėlių, ledų, silkės?
– Penkto mėnesio metu valgiau daugiau ledų, o šiaip racionas ir pradžioje, ir dabar liko nepakitęs.
– O kaip reikalai su nuotaikų kaita? Juk nėštumo metu hormonai moterims pašėlsta. Keptuvės ir puodai po namus neskraidė?
– Aš pati visada juokauju kad esu fantastiška nėštukė. Tikrai nebuvo nei vyrui su manim problemų, nei aplinkiniams. Nebuvo man nėščiosioms būdingos nuotaikų kaitos.
Aš manau, jeigu moteris sėdi užsidariusi namuose ir devynis mėnesius gyvena laukimu, tada tikrai nėra lengva, nusibosta keturios sienos. Bet jeigu esi energinga, darbinga – tai tikrai nereikia gulėti ant sofutės ir dejuoti, kaip sunku būti nėščiai… Aš sau įdomios veiklos visada susirandu ir gyventi gera, laukimas labai malonus tampa, ir keptuvės tik savo paskirtį namuose atlieka.
– Kokį vaidmenį šiame procese užima Tavo vyras Ąžuolas?
– Vyro vaidmenį. Nežinau, kaip kitaip jo vaidmenį įvardinti. Mes abu kartu labai ruošiamės kūdikėlio atėjimui į pasaulį. Kartu perkame vaikeliui reikalingus daiktus, rūbelius, renkame vardus ir panašiai.
– Ar visus reikiamus daiktus pirkote kartu, ar viską nusprendei pati?
– Viską sprendėme kartu. Aš dažnai išrinkdavau kelis variantus, tada abu apžiūrėdavome ir nuspręsdavome kurį daiktą reikia įsigyti.
– Kaip vadinate savo vaikelį glostydami Tavo pilvą? Vardų sąrašas jau paruoštas?
– Visą nėštumo laikotarpį mūsų kūdikėlis turėjo vardą – juo ir vadindavome. Tačiau, ar liks šis vardas ir gimus vaikeliui, dar nežinome. Žiūrėsime, kas prie veidelio tiks. Vardų sąrašas pas mus nėra ilgas, manome kad gimus vaikeliui vardą tikrai bus paprasčiau išrinkti.
– Kaip manai, kokia būsi mama – rami ir užtikrinta ar mama „siaubūnė“? Ar su vyru pasikalbate, kaip auklėsite vaikelį?
– Negalu nieko pasakyti. Iš anksto nuspręsti tokių dalykų neįmanoma. Dėl auklėjimo pasikalbame. Šiuo klausimu daugiau nuostatų turi Ąžuolas. Man jos priimtinos, tačiau vėlgi, dabar mums atrodo vienaip, o kai gims vaikelis viskas gali ir pasikeisti.
– Ko labiausiai pasiilgsti iš gyvenimo prieš nėštumą?
– Jau pradedu ilgėtis scenos, koncertų… Bet manau, jeigu bus noro, vaikeliui paaugus, grįšiu į sceną.
– Ar šeima nespaudžia, kad jau ir Irūnai atėjo laikas galvoti apie motinystę?
– Ne. Mūsų šeima mums pačioms leidžia dėliotis gyvenimą, kaip norime. Apskritai aš nesuprantu, kaip galima tokiais dalykais „spausti“.
– Ką galėtum patarti besilaukiančioms?
– Būsimos mamytės, susiplanuokite, ką veiksite nėštumo metu, nesėdėkite ištisas dienas namuose, nes laukimo laikas labai prailgs.
Po truputį pirkite kraitelį kūdikėliui, lankykite nėščiūjų užsiėmimus, skaitykite naudingą literatūrą. Užsiimkite tuo, kas malonu Jums. Taip greičiau sulauksite savo mažylio.
Dėkoju už pokalbį.
