Studijavęs baletą ir šiuolaikinį šokį Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, o vėliau – Londono šokio ir dramos konservatorijoje, Denisas išgarsėjo savo pasirodymais įvairiuose Europos ir Šiaurės Amerikos miestuose.
Paklaustas, kas jam yra menas, D. Kolomyckis tai įvardijo, kaip saviraiškos priemonę.
„Ekspresija. Vidinis išsilaisvinimas. Žmogus be meno galėtų būti šizofreniku dėl to, kad neturėtų kitų galimybių, kaip išsireikšti. Iš esmės tai yra raiškos būdas, transliacija, savo pasaulio supratimo pateikimas stebėtojams, žmonėms, žiūrovams, - sakė menininkas. - Dailininkas naudoja drobę ir dažus. Smuikininkui reikalingas smuikas tam, kad išreikštų save. O žmogui, kaip aš, geriausias instrumentas yra mano paties kūnas. Save geriausiai išreiškiu kūno judesiais ir plastika“.
Šiuo metu menininkas ilgesniam laikui apsistojo mažame Portugalijos miestelyje, kur kartu su kultūrine organizacija „Raizvanguarda“ kuruoja menininkų rezidentūros programas ir dirba su naujais kūriniais bei pasirodymais.
„ Į Portugaliją atvažiavau reziduoti. Su bendraminčiais ilgainiui perėmėme rezidentūros patalpas ir įkūrėme menininkų studiją, - pasakojo D. Kolomyckis, - čia gyvenu jau dvejus metus. Dirbu meno vadovu kultūrinėje organizacijoje „Raizvanguarda“. Esu atsakingas už naujų rezidentų atvykimą, kitaip tariant, peržiūriu, ką priimti ir ko – ne“.
Lietuvoje viešintis aktorius ruošiasi filmavimams naujausiame režisieriaus R. Zabarausko filme. Filmo komandos bei aktorių laukia didelis iššūkis. Filmavimo metu jie maitinsis patiekalais be mėsos, pieno ir kitų gyvulinės kilmės produktų.
„Iššūkiai visada yra gerai. Šiems filmavimams taip pat turėjau išmokti vairuoti. O dar reikės ir veganiškai maitintis. Suderinus savo sveiką gyvenimo būdą: sporto salę, šokius – veganiškai maitintis bus vienas malonumas", - DELFI sakė pašnekovas.
Vaikinas teigia, kad po tokio išbandymo, galimas daiktas, jog prie jam įprastos mitybos nesugrįš.
Paklaustas, ar sunku įsijausti į gero draugo, režisieriaus R. Zabarausko asmenybę, aktorius sakė, kad bandys jį perteikti savaip.
„Filmo repeticijos prasidėjo žiemą, o filmavimą pradėsime liepos pradžioje. Perprasti personažą, įsikūnyti ir pritraukti jį prie savęs, - toks svarbiausias aktoriaus tikslas, - bet tai nereiškia, kad man reikia kopijuoti Romą Zabarauską".
„Romą aš pažįstu nuo 12 metų, tačiau filmas - juk fikcija. Jeigu nori padaryti filmą apie žmogų, filmuok dokumentinį. Manau filme visi pamatys ne tokį ekscentrišką ir šiek tiek kitokį Romą Zabarauską“, - užsimena jis.
D. Kolomyckio įvairiapusiškumas ne tik žavi bei stebina, tačiau ir intriguoja. Paklaustas, ar jis myli gyvenimą, jaunas vyras sušunka angliškai: aš dievinu gyvenimą.
„I adore it (liet. dievinu jį)! Daugiausiai džiaugsmo man teikia šeima, broliukas, kuriam yra dveji. Na, žinoma, ir aplinka, kurioje gyvenu – draugai, vietos, kuriose lankausi, - dėsto jis.
Su patneriu kartu Portugalijoje gyvenantis ir menine veikla užsiimantis D. Kolomyckis pridūrė, kad meilė vyrui taip pat yra didelė dalis gyvenimo džiaugsmo.
„Asmeninis gyvenimas, kurį gyveni su savo mylimu žmogumi, yra dar vienas dalykas, teikiantis džiaugsmo, kaip ir šeima".
Į Lietuvą sugrįžęs D. Kolomyckis spėjo nusifotografuoti ir skandalingame bei didelio atgarsio susilaukusiame B. Tiškevič-Hasanovos ir N. Rekašiūtės „verktinių“ projekte.
„Projektas, mano akimis, iš tikrųjų pasiteisino. Jis iškėlė labai daug mūsų visuomenėje glūdinčių problemų: žmogaus teisės, patyčios viešoje erdvėje, kas yra ir kaip vertinamas vyriškumas. O tai, kad šis projektas susilaukė tiek dėmesio, yra didžiulis pliusas. Bendrame diskurse visuomenėje buvo dar kartą pradėta apie tai kalbėti. Manau, visa tai prives prie gerų rezultatų“.
D. Kolomyckio manymu, tokie projekais visuomenės nekiršina, o priešingai, skatina gerbti skirtingas nuomones.
„Mes gyvename laisvoje Lietuvoje. O tai reiškia, kad turime laisvę žodžiui, raiškai. Šiuo projektu buvo duota laisvė tam tikrai minčiai, tuo pačiu – laisvė „trolinimui“ žmonėms, kurie su ta mintimi nesutinka. Tai toli gražu nėra kiršinimas. Galiausiai yra gražių ir intelektualių minčių, kurie visa tai pateikė teoretiškai – laisvoje Lietuvoje žmonės gali kalbėti viešai apie bet kokius dalykus. Jeigu yra koks nors nesutarimas, turi būti pagarba kito nuomonei. O kad bendroje erdvėje visa tai sukelia diskusiją yra labai geras požymis“.
Tačiau M. Adomaičio homofobijos skandalas, nuvilnijęs per pusę pasaulio, D. Kolomyckį pritrenkė: „skandalas, kuris įvyko dėl Marijaus pasisakymo apie LGBT bendruomenę, mane nuoširdžiai šokiravo. Netikėjau, kad jo pozicija yra homofobiška. Diskriminacija nėra žodžio laisvė, kaip tai suvokia kai kurie Marijaus gerbėjai“.
