Antradienio popietę į išankstinį knygos „Vyras ir veidrodis. Psichologinė dvikova“ pristatymą E. Skerstonas pakvietė aptarti vyro išvaizdos transformaciją nuo senojo romantizmo epochos iki jo atspindžių šiuolaikiniame vyrų gyvenime.

– Apie ką jūsų naujausia knyga?

– Knyga yra apie vyro vaidmenį mūsų kultūroje plačiąja prasme. Konkrečiau, joje rašoma apie vyro išvaizdos kultūrą ir jos transformaciją.

– Kaip kilo idėja rašyti apie tai?

– Įkvėpimo suteikė tapybos darbai ir į mūsų gyvenimą sugrįžęs romantiškumas. Mes matome vis daugiau ir gražiau atrodančių jaunų vyrų, tai rodo, kad vyriška pusė taip pat nori puoštis. Kilo mintis palyginti 19-20a. sandūros vyrų išvaizdą su dabar iš to laikotarpio grįžtančiu painterpretuotu romantizmu. Žinoma, skirtumų yra labai daug, tačiau iš 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios yra atėjusių daug aprangos elementų, įskaitant ir šukuosenas.

– Nemažas šuolis – nuo knygų apie interjerą iki vyrų išvaizdos transformacijos.

– Knyga yra apie gyvensenos kultūrą – aplinką, kurioje gyvename, daiktus, kurie mus supa ir mus pačius - viskas tarpusavyje susiję. Joje kalbama apie vartojimą, kuo jis mums svarbus, ar vartotojiška visuomenė yra tokia bloga, kaip apie ją yra kalbama. Mes privalome vartoti. Juk visuomenė vartoja nuo pat žmonijos atsiradimo – žmogus vijosi mamutą tam, kad pavalgytų ir pasinaudotų jo kailiu. Vartojimas nėra tik blogis, jis gali būti ir gėris. 

– Ko gali tikėtis į pristatymą šiandien ateisiantys svečiai?

 – Bus ne tik knygos pristatymas, bet ir paskaita, skirta vartotojui ir dinamiškam verslui. Kaip iš tikrųjų vartotojas reaguoja į kūrėjo produktą, kas jį domina kūrėjo darbe. Žinote, sunku pasakyti, ką reikėtų kaltinti – ar pati visuomenė, kuri siūlo vartoti ar neišsilavinęs žmogus, kuris vartoja be saiko. Vartoti reikia sumaniai – nereikia pirkti, nežinant, kiek ir ką turi, o galiausiai reikia galimybes derinti su norais. Juk daiktus kuria žmonės, kurie įdeda savo inžinerines žinias, kūrybinę nuovoką ir daugybę gerų emocijų. Visuomet vyksta dialogas tarp kūrėjų, gamintojų ir žmogaus, vartojančio produktą.

– Vakaro moto „Jis – paslaptingiausias angeliškos sielos ir velniško grožio derinys“ – kokia jo reikšmė?

– Tai yra perfrazuoti vienos dainos žodžiai – per velnišką grožį moteris negali pamatyti angeliškos vyro sielos. Moterims yra skirta labai daug žurnalų, kuriuose išsamiai aptariamos joms aktualios temos. Tuo tarpu vyrams dėmesys pradedamas rodyti tik pastaruoju metu. Mūsų įsivaizdavimas apie moterį yra labai aiškus – švelni, graži. Bet vyras yra labai nuvertintas. 

Vakaro moto atspindi romantišką vyro dvasią. Gyvenime yra labai daug brutalumo, smurto, akivaizdžiai priešiškų gerovei reiškinių, kurie dažniausiai priskiriami vyrui. Metaforiškai pasirinkau šią frazę, norėdamas parodyti, kad ir vyras gali būti ir yra švelnus, gražus, o ne tik grubus karys, aršus visuomenės priešas, skriaudžiantis moteris. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne visi vyrai smurtauja, manau, kad nereikia numenkinti jų kūrybinio potencialo, rūpinimosi savimi ir noro patikti moteriai.

– Ar Lietuvos visuomenė vyrų išvaizdos kontekste gali lygiuotis į kitas Europos valstybes?

– Šiuo atžvilgiu per 25 metus nesugebėjome tapti tikrais europiečiais. Aktyviai kritikuodami kitų išvaizdą žmonės nepagalvoja, kad jie tam neturi kompetencijos, žinių ir meninės nuovokos. Kyla klausimas, kas gali kritikuoti? Vietoj to, kad tobulintume ir šviestume visuomenę, vadovaujamės emocijomis.

Į knygos pristatymą susirinkusius svečius pasitiko šokėjai Tadas Rimgaila, Vytautas Mackonis, Adomas Čėpla ir Donatas Bakėjus, kurių garderobu specialiai šiam vakarui kartu su leidinių apie interjerus ir mados psichologiją autoriumi E. Skerstonu pasirūpino Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir prekybos ir pramogų centras „Ozas“ stilistai.

Po improvizuoto knygos pristatymo renginio vedančioji Ugnė Skonsmanaitė svečius pakvietė į dr. Eugenijaus Skerstono paskaitą apie kūrybingumo ir verslo sąsajų psichologinius aspektus.

Daugiau knygos pristatymo akimirkų - DELFI nuotraukų galerijoje:


Daugiau naujienų – „Facebooke“.