Pateikiame A. Mamontovo tekstą:
Kažkaip užvirė diskusija muzikantų puslapyje apie įvairius muzikinius projektus televizijoje.
Čia yra kelios mano mintys apie tai. Labiausiai skiriu tiems, kurie tik svajoja tapti žinomais ir/ar gyventi su muzika.
Jeigu norite gyventi gyvenimą su muzika ir tikrai rimtai apie tai galvojate – susiraskite bent vieną bendramintį ir pradėkite muzikuoti. Grokite, kur tik galite ir auginkite savo auditoriją. Sukurkite bent vieną labai gerą dainą, kurią žmonės norės klausyti vėl ir vėl. Tada pasieksite daug daugiau, nei bet koks „iksfaktorius“ jums kada nors gali duoti. To, ką pasieksite patys, niekas niekada iš jūsų negalės atimti ar kontroliuoti.
Beje, televizija po šou visada daro turą per Lietuvą, kad susigrąžintų į jus investuotus pinigus. Dažniausiai nugalėtojo laukia metus ar du trunkantys įsipareigojimai konkurso organizatoriams. Negalvokite, kad ten viską tik gausite ir nieko už tai neatiduosite.
Nėra blogai kartais pasirodyti ekrane, tačiau daugelis jaunuolių įsivaizduoja, kad jie televizijoje iš karto taps žvaigždėmis, nes „prodiuseriai viską padarys“. Tačiau tai ir lieka ne tų jaunų muzikantų, o prodiuserių kūryba, dažniausiai vienadienė ir neturinti jokio tęstinumo.
O, jeigu tau tikrai reikalingas prodiuseris, geriau pasidaryti savo demonstracinį įrašą ir nusiųsti ji tiems, prodiuseriams, kurių darbai tau patinka ir pasiteirauti, ar jiems būtų įdomu su tavimi padirbėti. Nebūtinai kas nors sutiks, bet jeigu sutiks, tai bus visiškai kitas lygmuo, nei televizijoje, kuri dažniausiai turi vieną muzikinį prodiuserį, kuris visiems ten dalyvaujantiems „sukala“ fonogramas, dirbdamas konvejeriniu būdu.
Į TV projektus galima eiti, jeigu nori trumpai kažkur sužibėti ir praleisti gerai laiką (kaip kad LT United Eurovizijoje). Deja, visada yra vienas pavojus ir kabliukas ant kurio praktiškai visi dalyvavę pasikabina. Televizijoje tave sušukuoja, aprengia, pamokina, ką sakyti ir kaip elgtis, sukuria tau viską ir tave aptarnauja, bet kai baigiasi šou, tu taip ir lieki, nemokantis viso to padaryti pats, tačiau jau pripratęs, kad viskas bus padaryta už tave.
Statistiškai, bet kokio tv projekto dalyvius užmiršta po metų, jeigu jų neberodo telikas. Ką mes iš to turime? Krūvą kažkada dalyvavusių įvairiuose realybės šou žmonių, kurie teturi vieną šansą išlikti žinomais – toliau dalyvauti panašiuose (o kartais tiesiog, bet kokiuose) šou. Su muzika tai neturi nieko bendro. Tie žmonės, kurie svajojo būti muzikantais, tampa televizijos laidų veikėjais ir personažais. Kai kuriems tai gal ir patinka, tačiau tie, kurie kažkur sudalyvavę, vėliau niekaip patys nebeprasimuša, išgyvena gan sunkius jausmus ir netgi depresiją, prie viso to, nugrimzdami į užmarštį.
Aš už tai, kad pasiekti populiarumą savo paties kūryba ir atlikimu, kad ne tu televizijai siūlytumeis, bet televizija pati norėtų pasikviesti tave. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra ir jiems nereikia pardavinėti savęs eiliniam, šeštadieniniam „dainų dainelių dainelės“ konkursui...
