– Koks buvo kelionės tikslas: pamatyti istorinius objektus, gamtos stebuklus ar patirti ekstremalių pojūčių?
– Galima sakyti, visi trys variantai. Kelionę padalinome į 3 dalis: ekstremalią, kurios metu lipome į aukščiausią Meksikoje ir trečią Šiaurės Amerikoje Orizabos ugnikalnio viršūnę (5636 m.) bei trečią pagal aukštį Meksikoje Iztaccihuatl ugnikalnį (5230 m.). Įlipti į abu kalnus užtruko savaitę, o mažesnė viršukalnė netgi pasirodė sudėtingesnė.
Didžiausią įspūdį paliko ne tiek ledynai bei nuostabios viršukalnės, bet greta esantis Pokotepetlio ugnikalnis, į kurį draudžiama lipti, nes jis veikiantis. Net nejauku, kai lipdant naktį matai raudonus besiveržiančius dūmus bei lavą, o garsai tokie, kad atrodytų kas kelias minutes virš tavęs praskrenda lėktuvas. Didesni išsiveržimai, kuriuos plačiai nušvietė pasaulio spauda, prasidėjo vasario 15 dieną, kuomet mes baiginėjome savo lipimą gretimoje Iztos viršūnėje (Portalas DELFI.lt tuo metu lietuviams pranešė, jog Meksikos nacionalinis nelaimių prevencijos centras nurodė, kad per naktį ugnikalnis svaidė įkaitusius akmenis iki 760 metrų žemyn šlaitu, ir spjaudė pelenus į keturių kilometrų aukštį. Tą naktį buvo sustabdyti skrydžiai iš netoliese esančio oro uosto, – aut. past.).
Antroji kelionės dalis buvo labiau poilsinė. Skridome į Jukatano pusiasalyje esantį Kankuno kurortą, kuriame praleidome kelias naktis, o vėliau, išsinuomavę automobilį, pradėjome pažintinę kelionės dalį. Važiavome per Jukatano, Tabasco bei Čiapo valstijas Meksikos pietuose. Viso nuvažiavome 2000 kilometrų aplankydami senovinius Majų miestus, džiungles, nuostabius kolonijinius miestus ir miestelius.
– Kokiu transportu keliavai po Meksiką?
Kalnuose samdėme vietinius gidus, kurie parūpino ir transportą nuvykti į kalnus ir tarp jų. Iki Kankuno skridome lėktuvu iš Meksiko, o vėliau iš Tuxtla Gutierez miesto Meksikos pietuose taip pat lėktuvu grįžome atgal. Per pažintinę kelionės dalį pats vairavau nuomotą septynvietį miniveną, kuriuo nuvažiavome apie 2000 kilometrų. Beje, labai nustebino geri ir tušti keliai, mandagūs vairuotojai. Nors nuomos paslaugos brangokos, bet veikia puikiai.
– Ar kelionės planą susidėliojai iš anksto, ar viską planavai realiuoju laiku?
– Ir taip, ir taip. Kelionės planą su vietomis, į kurias vyksime, jau buvau numatęs Lietuvoje, bet pažintinėje kelionės dalyje jokių viešbučių iš anksto neužsisakinėjome, nes norėjome būti laisvi improvizavijai, tai labai pasiteisino.
– Meksika daugeliui lietuvių – muilo operų gimtinė. O kokia ji iš tiesų? Ar ten tikrai toks didelis skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų, kaip rodoma televizijoje?
– Tiesa pasakius, meksikietiška aplinka vertė pasijausti lyg patys būtumėme muilo operoje (šypsosi). Tačiau taip buvo ne dėl to, kad justųsi skurdas, o dėl kultūros, žmonių tradicijų, kurias nuo vaikystės teko matyti serialuose. Mes keliavome daugiau mažiau turtingesniuose regionuose, kur skurdas akių tikrai nebadė. Meksike teko pravažiuoti lūšnynų rajonus, tai žinoma, jie ten kaip getai, bet iš pirmo žvilgsnio šalis neatrodė labai skurdžiai, nepalyginsi su Indija ar Egiptu, kur skurdas tiesiog akis bado.