– Tiesa, kad niekada nešventei Valentino dienos? Neabejoju, kad esi gyvenime patyręs daug gražių romantiškų akimirkų ir ne Vasario 14-ąją. Prisimeni jas?
– Tiesa... Nežinau, gal tai likimas (šypsosi)? Šiaip aš nesu labai didelis romantikas, o ištarti žodį „myliu“ man labai sunku. Bet jei jaučiu, kad tai meilė – atiduosiu visą save. Manau, kad mažos smulkmenos, parodytas dėmesys ir gražūs žodžiai sudaro visumą. Nebūtina mylimosios nuskraidinti į Paryžių, kad parodytum ką jauti. Ir nebūtina laukti Vasario 14 d., kad nupirktum puokštę gėlių. Tuo santykiuose ir vadovaujuosi.
– Kaip reaguoji, kai tave tituluoja berniuku saldainiuku?
– Dviprasmiškai. Iš vienos pusės, suprantu, kad pramogų pasaulis – savotiška pasakų knyga, kurioje visi esame tam tikri personažai. Iš kitos pusės – mano savigarbą šiek tiek žeidžia „saldainiuko“ etiketė, kadangi ji gali būti interpretuojama ne tik kaip gražaus žmogaus, bet ir kvailelio apibūdinimas. Manau, „saldainiukės“ etiketė labiau tiktų M. Šalčiūtei, nei man (šypsosi).
– Kaip manai, TV projektai ar tavo dainos padėjo tau tapti žinomu?
– Neabejotinai – TV projektai. Tai trumpas, bet labai galingas išėjimas į eterį, galintis suteikti stiprų pagrindą atlikėjui. Reikia suprasti, kad po vieno projekto eis kitas, dar po kito ir trečias... Privalu nesustoti ir nesitikėti, kad žinomumas ateis savaime. Reikia labai daug dirbti ir tobulėti, kurti savo ateitį ir siekti vis aukštesnių tikslų.
– Kodėl nesusigalvoji sau sceninio slapyvardžio?
– Nemanau, kad sceninis slapyvardis gali taip tikti, kaip tikras vardas ir pavardė. Donatas Montvydas bandė patapti Donny Montell, bet visi ir toliau jį vadina vardu ir pavarde. Jei kada nors, kas nors pasiūlys gerai skambantį ir man tinkantį sceninį slapyvardį, kodėl gi ne? Bet kol kas, Audrius Janonis man skamba geriausiai.
– Šį mėnesį tau sukanka 20 metų. Kaip ketini paminėti šį jubiliejų?
– Gimtadienius labai mėgau švęsti iki tol, kol man sukako šešiolika metų. Po to, tas noras dingo. Nežinau, nieko neplanavau šiais metais, nors iki gimtadienio liko apie dvi savaitės. Jeigu ir kils kažkokių planų, tai manau įvyks tą pačią dieną (šypsosi).
– Kokių netikėtų staigmenų tau yra surengę gerbėjai?
– Labai malonu sulaukti gerbėjų laiškų... Ypatingai kai jie parašyti ranka ir įteikiami koncerto metu. Nežinau kodėl, bet tokie laiškai man sukelia sentimentus. O dar visokios dovanėlės, smulkmenėlės, saldainiai, plakatai, nuotraukos ir vaizdo įrašai. Labai malonu, kai matosi gerbėjo pastangos, tuomet ir pasiekiami atlikėjo jausmai. Tada supranti, kad ir toliau nori tobulėti ir stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl kažko, kam rūpi. Tiesa, dovanotas gėles visada perdovanoju mamai, bet gerbėjai dėl to nepyksta, o kaip tik džiaugiasi, kad pakelia nuotaiką ne tik man, bet ir mano artimiausiems žmonėms (šypsosi).
– Įsimintiniausias dalykas policijos komisariate?
– Na, teko pabūti komisariate tik pora valandų. Įsimintiniausia man buvo policijos pareigūnų nedarbas. Nežinau, gal tik tą vakarą jiems nebuvo ką veikti, bet kažkaip tikrai keistai žiūrėjosi 5-6 pareigūnai, besikalbantys apie pirtelę, merginas, išgyvenimus... Dar tai, kad tarnybinį telefoną pakeldavo kas trečią kartą. Bet gal aš čia tiesiog kažko nesupratau?
– Ko nesitikėjai sulaukti/sužinoti apie Aleksandrą Rybaką?
– Su Aleksandru į koncertus keliavome vienu automobiliu, tad labai daug bendravom: apie muziką, apie skirtingas pasaulio šalių pramogų rinkas, apie lietuvaites ir įtemptą atlikėjo ritmą... Iš tikrųjų, visiškai nesitikėjau, kad jis toks paprastas ir šiltas žmogus. Kiti pasaulinio lygio atlikėjai reikalauja limuzinų, straigtasparnių ir apsaugos visą parą, tačiau A. Rybakas sustojus pakelės degalinėje, visiškai nesibodi išlipti iš mašinos ir nusipirkti bulvių traškučių. Jis dar spėja eilėje prie kasos pabendrauti ir nusifotografuoti su gerbėjomis (šypsosi).
– Komplimentas apie tavo išvaizdą, kuris tau labiausiai paglosto širdį?
– Nelabai mėgstu komplimentų apie savo išvaizdą. Labai dėkoju savo tėveliams, kad gimiau toks, koks gimiau, bet mano išvaizda jų nuopelnas, tad komplimentais reikėtų apiberti juos. Džiaugiuosi, kad esu simpatiškas vaikinas, bet suprantu, kad grožis – labai laikinas dalykas.
– Kokių kompleksų turi?
– Kompleksuoju dėl savo ūgio, visuomet norėjau būti aukštesnis. Taip pat, dėl per lieso kūno – greita medžiagų apykaita sukelia didelių problemų norint užsiauginti raumenų masę.
