Užeina pas kaimo žmogų trobon Živilė Pinskuvienė, visa graži, pasipuošusi, kvepianti prancūziškais parfumais, lydima jaunimo organizacijos "Darbas" atstovo su dideliu spalvotu bloknotu ir tušinuku rankose. Ir sako Živilė Pinskuvienė paprastam Širvintų krašto žmogui:
- Kaip gi tu gyveni, paprastas Širvintų krašto žmogau?
- Blogai gyvenu, ponia Živile, galima sakyt, šūdinai gyvenu, gal net ch***vai gyvenu.
- O ko tau trūksta, paprastas Širvintų krašto žmogau?
- Darbo, gero darbo trūksta.
- O tai kokio darbo norėtum?
- Tai galiu vairuotoju, galiu ir ant kombaino, galiu prie miško, statybose galiu, - vardina darbus paprastas Širvintų krašto žmogus.
- Gerai, o kiek algos norėtum?
- Tai gal kokius 2000 būtų gerai, jau labai gerai.
- Eurais?
– Ne, ne, litais, kiek čia bus eurais tai nežinau.
- Labai gerai, - sako ponia Živilė, - užrasyk, asistente, ant popieriaus, paprastas Širvintų krašto žmogus toks ir toks, gali dirbti tokius darbus už tokią algą.
Asistentas į didelį spalvotą bloknotą surašo žmogaus duomenis, darbus, pageidautinas algas, žmogus dar patikslina, kad ir 2500 litais būtų neblogai.
- Tai kada aš tą darbą gausiu?
- Nu, matot, mes dar tik dalyvausim rinkimuose, tai žinot, kai laimėsim, tai prie savivaldybės vis tų darbų atsiranda, tai mes iš anksto sąrašus pasidarom, kad jau kai laimėsim, tai ir iš karto, taip sakant, kad nereiktų žmonių ieškot. Viską supratot?
- Viską supratau.
- Tai kiek ten tos algos norėsit?
- Ai, rašykit 3000, ką jau čia smulkintis, tik nežinau, kiek čia eurais bus.
- Nieko tokio, mes sąžiningai perskaičiuosim, va, asistentas labai gerai moka.
„Apie ką aš čia? Apie sąžiningą perskaičiavimą. Lauksim rezultatų“, – prie istorijos, kurią publikavo „Facebook“ paskyroje, rašė H. Mackevičius.
