– Ar dažote plaukus?

– Dažyti plaukus pradėjau prieš penkerius metus. Iš prigimties esu šviesiaplaukė.

– Pats sunkiausias darbas, kurį esate dirbusi?

– Visi darbai, kuriuos dirbau, buvo labai geri. Sunkus ir nemalonus darbas pasidaro tada, kai dirbi su netinkamais žmonėmis. Vienintelį kartą gyvenime esu įsidarbinusi įmonėje, kurios viršininkas labai negražiai elgėsi su savo pavaldiniais. Darbo pobūdis man patiko. Bet daug ką reiškia bloga aplinka ir prastas viršininkas. Jis gali ir patį nuostabiausią darbą paversti niekiniu.

Ar nebuvo sunkūs pirmieji darbai? Studentavimo laikais Amerikoje dirbau aptarnavimo srityje. Bet toks darbas man taip pat nebuvo sunkus – šypsoti, pilstyti kavą ir už tai dar gauti arbatpinigių.
Lavija Šurnaitė

– Prietaras, kurio visada paisote?

– Iš mokyklos laikų buvau prisirinkusi įvairiausių prietarų. Tačiau vėliau supratau, kad tai labai vaikiška. Per savo žurnalistės karjerą teko bendrauti ir išklausyti daug pašnekovų. Visi jie sako, kad tai tiesiog įsikalbėjimas ir savęs programavimas neigiama linkme. Manau, kad prietarai nėra gerai ir reikia nuo jų atsiriboti, o ne jais tikėti.

– Šalis, į kurią nenorėtumėte grįžti?

– Nenorėčiau atostogauti Turkijoje. Labai norėčiau aplankyti Stambulą, bet nebenorėčiau atostogauti kurorte. Esu turėjusi tokią kelionę, todėl žinau, kad tai yra ta vieta, kur aš nenoriu grįžti.

– Daržas ir sodas – ar tai yra jūsų stichija?

– Žinau, kaip reikia ravėti, bet to bedarau. Neturiu jokių sodinukų, neraviu, nelaistau ir netrešiu. Bet man labai smagu, kad mano uošviai turi sodybą, kur galime nuvažiuoti. Tačiau ten taip pat niekas neravi, mes ten tiesiog ilsimės. Aš taip suprantu sodą.

– Kada paskutinį kartą su rogutėmis pasileidote nuo kalno?

– Seniai. Kai prisnigo, neseniai pasižiūrėjau į rogutes. Bet ne dėl savęs, o dėl vaiko. Savęs rogutėse nebepamenu. Kažkada nusipirkome roges, bet jos pasirodė sunkios ir nepatogios. Po to antro dublio nebebuvo.

– Jums arčiau širdies katės ar šunys?

– Save priskirčiau prie katiniško būdo žmonių. Tačiau aš esu alergiška katėms, todėl negaliu jų laikyti.

– Kokią svajonę paprašytumėte išpildyti, jei vieną dieną patrynus lempą priešais jus išdygtų Džinas?

– Taikos pasaulyje, kaip sako „misės“. Tada visiems, o ypač mūsų mažai Lietuvai, bus ramu ir gera.

– Kaip su vyru minite vestuvių metines?

– Neturime ypatingų ritualų, kuriuos privalėtume atlikti būtent per vestuvių metines. Viskas priklauso nuo nuotaikos. Kartais išvažiuojame į užsienį, kartais liekame Lietuvoje, tačiau visada smagiai, jaukiai, patogiai, grumaniškai paminime savo sukaktis.

– Žmogus, kurį norėtumėte sutikti? Ką jam norėtumėte pasakyti ar ko paklausti?

– Būtų labai smagu pavakarieniauti su Jamie Oliveriu. Labai patinka jo bohemiškas požiūris į maistą ir atvirumas. Atrodo, kad jis turėtų būti labai įdomus ir smagus žmogus. Nepaisant to, kad jis yra didelė žvaigždė, man jis atrodo žemiškas, žmogiškas ir paprastas. Jis yra vienas iš tų žmonių, kurį būtų įdomu pamatyti gyvai. Nors, girdėjau, kad jis savo draugams per vakarėlius niekada negamina, bet kadangi aš nesu jo draugė, gal jis man padarytų išimtį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)