– Pirmosios Kalėdos trise: ar sunku buvo išrinkti dovaną dukrai?
– Nesunku, nes kol kas jos poreikiai labai aiškūs, o ir norų didelių dar nėra, na, bent jau nepasako.
– Ar švenčių jausmas kitoks?
– Na, tiesą pasakius, aš jo dar nespėjau pajusti, nes štai jau Kūčių išvakarės, o aš ką tik grįžęs po spektaklio atsakinėju į jūsų klausimus. Laisvų dienų neturėjau nuo pat mėnesio pradžios. Bet iš kitos pusės, namie jau stovi eglutė ir daug dovanų po ja, žmona gamina maistą ir tris dienas nereikės nieko dirbti, tad labai laukiu ateinančio kitokio švenčių jausmo.
– Ar Šv. Kalėdos - kuo nors ypatinga šventė jums?
– Asmeniškai man tai nėra pagrindinė metų šventė, aš jos nešvenčiu, kaip dauguma Lietuvos gyventojų dėl paprastos priežasties – žydai Kalėdų nešvenčia. Tačiau jau nuo vaikystės susiklostė tokia tradicija, kad kaimynai – artimi šeimos draugai - kviesdavosi mane kasmet prie Kūčių stalo. Pernai jau buvome susirinkę Kūčių švęsti pas mus, kartu šventė žmonos šeima bei mano tėtis. Manau, kad tradicija šią dieną susirinkti artimiesiems yra labai graži ir nebūtinai turi būti pagrįsta religiniais įsitikinimais.
– Iki pat švenčių - didelis darbų maratonas, papasakok, kiek visko dabar dirbi. kaip sekasi viską spėti, juk ir jaunam tėveliui reikia laiko ne tik darbui, vaikui bet ir sau?
– Darbų išties labai daug, gruodžio mėnuo labai užimtas LNOBT, tuo pat metu turiu ir dvi premjeras. Pirmoji – A. Cholinos miuziklas „Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto legenda“, Čia iš tiesų surinktos įspūdingos pajėgos – ryškiausi roko bei pop muzikos atlikėjai, teatro scenos grandai, bei operos solistai, taip pat be galo profesionali šokėjų trupė. Repetuoti pradėjome nuo rugpjūčio, tad reikalas gavosi rimtas (šypsosi).
Kitas projektas, kuriame dalyvauju šį gruodį - grupės „Antis“ jubiliejinių koncertų turas po Lietuvą. Labai džiaugiuosi pakliuvęs į šią kompaniją, nes nuo ankstyvos paauglystės žaviuosi šia grupe, jų kūryba, kuri yra labai įvairiaspalvė, dažnai groteskiška, o kartais tiesiog pankiška ir apima daugybę įvairių muzikos stilių.
Šiame koncertų ture taip pat dalyvauja mano kolega Merūnas Vitulskis, Jazzu, aktoriai Marius Repšys, Vainius Sodeika bei vienas žymiausių Lietuvos galiūnų – Vidas Blekaitis, kuris viso mano pasirodymo metu, nešioja mane po sceną... Viskas, daugiau nieko išduoti negaliu.
Tarp visų šių darbų dar spėjau nuvykti į Sankt Peterburgą sudainuoti Trikė „Eugenijaus Onegino“ spektaklyje.
– Kaip vertini praėjusius metus?
Kosmosas. Visko daug ir viskas labai aukštoje temperatūroje. Ir džiaugsmas, kokio dar nesu gyvenime patyręs, kuris vis dar tęsiasi ir auga, ir skausmas, kuris tikriausiai ilgam išliks širdy. Negaliu metų pavadinti blogais, nes per juos įvyko tiek daug džiaugsmingų įvykių, kiek dar nėra įvykę gal net per visą gyvenimą, tačiau tėčio netektis labai drasko širdį.
– Ar kasmet prieš Naujuosius prisižadi ką nors kitaip/geriau daryti ateinančiais metais? Ar kaip tik stengiesi neplanuoti?
Tiesiog stengiuosi būti geresnis negu pernai.
– Vasario mėnesį grįžta Jonas ir Greta, ar lauki šio spektaklio? Apie tavo personažą buvo girdėti vien geri atsiliepimai - gal jau jo pasiilgai?
– Labai pasiilgau, juolab, kad pati jauno žmogaus brandos tema, mano galva yra aktuali ir spektaklyje labai suprantamai išdėstyta.
Mano personažas nėra lengvas, bet labai įdomus, tikriausiai toks gyvena kiekvieno iš mūsų viduje, tik mes jį nuolat ignoruojame. Ir kaip bebūtų keista, anksčiau neteko dainuoti vokiškos muzikos, o dabar, po šios premjeros, atrodo, jog ji man visai tinka ir netgi labai patinka.
– Kada manai vesiantis savo mažąją į teatrą? Ar ji turės pasiprašyti pati?
– Dar manau anksti apie tai ne tik kalbėti, bet ir galvoti, viskas ateis savaime.. (šypsosi)
– Ačiū už pokalbį, gražių švenčių!
– Ačiū, Jums taip pat. Šiltų ir jaukių švenčių linkiu ir visiems skaitytojams – su šventėmis Jus!
