– Mėgstamiausia šalis, miestas į kurį vis norisi sugrįžti. Kas į ją traukia?
– Šalis, kuri paliko didžiausią įspūdį, kurios dar nei viena kita nepranoko ir į kurią labiausiai norėčiau grįžti – Naujoji Zelandija. Toks stebuklas, kad net sunku žodžiais nupasakoti, kuo ji taip traukia...
Iš netolimų miestų dažnai lankausi Paryžiuje, Barselonoje, Florencijoje. Patinka visuma – nuo kavos puodelio iki kultūrinio gyvenimo ar architektūros. Šiuose miestuose tvyro kažkokia savita, artistiška ir įkvepianti atmosfera.
– Geriausia skaityta knyga, labiausiai įsiminęs filmas.
– Jų tiek daug, kad negalėčiau išskirti vos vienos knygos ar filmo. Turbūt paprasčiau būtų įvardinti šių metų “-iausius“. Į rankas papuolė Karen Blixen knyga „Iš Afrikos“ (1937 m.), labai skaniai „sukramčiau“.
Dažniausiai būna atvirkščiai – pirma perskaitome knygą, tik po to žiūrime jos ekranizaciją, tačiau šiuo metu skaitau „The Hundred-Year-Old Man Who Climbed Out of the Window and Disappeared“, nors filmą esu jau mačiusi. Tiek jį, tiek knygą irgi priskirčiau prie šių metų įsimintinesnių.
Vis dėlto geriausias filmas tikriausiai buvo „Sugrįžimas“, rusiškas, berods 2003-ųjų, bet tik visai neseniai pasisekė jį pamatyti.
Tie filmai, prie kurių pati dirbau, žinoma, irgi labai įsiminė (šypsosi).
– Kaip manote, kurios jūsų savybės labiausiai žavi žmones? Kokios savybės kituose žmonėse jums labiausiai patinka?
– Keista būtų pačiai kalbėti, kokia aš esu. Ypač apie savo gerąsias savybes (šypsosi).
Kituose žmonėse mane labiausiai žavi valia, tiesmukumas, jautrumas aplinkai, humoro jausmas ir žinios, kuriomis jie geba įdomiai dalintis.
– Praeities klaida, kurios nenorėtumėte pakartoti.
– Yra dalykų, kuriuos gailiuosi padariusi, kažką iš to išmokau... Labiausiai nenorime pakartoti jau nebeištaisomų klaidų. Bet tik ateitis parodys, kas buvo klaida ir dėl ko verta graužtis, o kas išties tiesiog turėjo įvykti ir atvedė į kažką geresnio.
– Ar mėgstate gaminti?
Ką čia slėpti...nelabai... (šypsosi).
– Koks yra laimingų santykių pagrindas?
– Sėkmė atrasti vienas kitą. Tau skirtą. Tada viskas ir įvyksta.
– Kaip manote, ar esate gimusi po laiminga žvaigžde?
Turiu tėvus ir draugus, myliu ir esu mylima, sveika, motyvuota, dirbu mėgstamą darbą, keliauju, kuriu ir vis dar tikiu, kad svajonės pildosi – rodos, nieko ypatingo, o nusiskundimų sąrašas gal būtų ir ilgesnis, tačiau statistiškai to pakanka, kad patekčiau į planetos laimingųjų mažumą.
– Mėgstamiausias laisvalaikio leidimo būdas.
– Kelionės, kinas, teatras, šaudymas (į negyvus taikinius!), rašymas, kalnai ir visokie reikalai, į kuriuos leidies, kai poreikis adrenalinui jau lipa per viršų.
– Ar daug išlaidų skiriate grožio procedūroms?
– Pastebėjau, kad šia tema draugių kompanijoje esu palyginti „balta varna“, tad išleidžiu nedaug – nei laiko, nei pinigų. Tuoj trisdešimt, gal susiimsiu (šypsosi).
– Kokių trijų norų prašytumėte auksinės žuvelės?
– Kaip ten sako – kad būtų taika, kad vaikai nebadautų ir kad gamtos stichijos nesiaustų. Standartiški ir globalūs norai, bet jei jau pakliūtų stebuklinga auksinė žuvelė, juk nepraleisi progos padėti pasauliui užsiprašęs ko nors labai individualaus ir smulkmeniško – tą mes ir patys galime pasiekti. Jei rimtai, prašyčiau gerumo sau ir kitiems. Tiesiog.
