Fantastika! Geriausiu šeštadienio eterio laiku bene brangiausiame savo projekte televizija rodo mano septynerių metų senumo užpakalio nuotrauką atsakydama į tai, kas net nebuvo jai skirta!
Žinoma, rašydama atvirą nuomonę apie TV3 projektą „Šok su manimi“ žinojau, jog padėkos laiškelio tikrai nesulauksiu. Mano tikslas buvo pasiekti žiūrovus ir paskatinti juos išreikšti savo nuomonę spaudžiant vieną ar kitą pultelio mygtuką.
Brangūs ir dideli eterio projektai visuomet sulaukdavo įvairių žmonių komentarų, į kuriuos televizija nelabai reaguodavo. Užkulisiuose visada sklandė šunys loja, o karavanas eina nuotaika. Suprask, nesvarbu, ką kas kalba, mums nusispjaut. Nemaniau, kad ir šįkart sulauksime kažkokios reakcijos, tačiau sprendžiant iš to, ką pamačiau transliacijos pradžioje, prodiuseriams atrodo, jog mano tekstas visuomenę paveikė pakankamai. Negaliu tuo nesidžiaugti. Ne bergždžiu bandymu sumenkinti mano žodžių prasmę, o tuo, kad tie žodžiai daro poveikį.
Jau vien tai, kad jie nusprendė imtis kažkokių priemonių – stebina, o tai, kokios tos priemonės – net linksmina. Tai, kad prieš septynerius metus įsiamžinau nuogu užpakaliu, niekaip nekeičia esmės, kurią parašiau praėjusią savaitę. Televizijos mėginimas reabilituotis stiliumi Ach, tu taip! Mes tavo nuogą užpakalį tuoj per televizorių visiems parodysim! tik patvirtina mano išsakytą nuomonę, jog jie taiko į žemiausias žiūrovų emocijas. Šiuo konkrečiu atveju – badydami pirštais į archyvinę medžiagą ir rodydami žiūrovams tą nuogą mano užpakalį, lyg šokių projekto kontekste jis būtų labai svarbus. Tokį atsakymą suprantu kaip prisipažinimą: taip, mes rodėme, rodome ir rodysime viską (bet ką), kas padeda parduoti. Kaip žinoma, geriausiai parduoda trys televizijos pasaulį laikantys „drambliai“: seksas, smurtas ir siaubas.
Projektas, rodydamas provokuojančias mano nuotraukas, bando pritaikyti patarlę „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“ ir mėgina sumenkinti mano išsakytą nuomonę. Tačiau yra atvirkščiai – daug metų praleidau televizijoje bei žiniasklaidos akiratyje, todėl žinau, kokias priemones jos naudoja dėmesiui pritraukti (pati esu jas naudojusi). Visa tai įgalina mane kalbėti apie šių veiksmų ydingumą. Nesu kokia šventa karvė – savo noru demonstravau tariamą seksualumą populiarumui pasiekti. Dariau lengvabūdiškų veiksmų, kurie taip būdingi 20+ amžiaus grupei. Tačiau jų nebesigėdiju, nes įgyta patirtis leido suvokti, kad šis kelias (man) nėra teisingas. Negali kritikuoti to, prie ko nesi bent pirštu prisilietęs, nes tai paverčia kritiką nepagrįsta. Ir pačio padarytos klaidos yra pirmosios, kurias reikia pripažinti.
Be nuogų užpakalių rodymo, prodiuserių atsakymas dar buvo paremtas keliais absurdiškais ir elementarios logikos neatlaikančiais pamąstymais – tarytum savo paskutiniame straipsnyje būčiau siūliusi kelti klumpakojo varžytuves ar nurašyti valso šokį, kaip tinkantį tik žemesniems visuomenės sluoksniams. Jame taip pat nuskambėjo mintis neva aš (bei Vaida Skaisgirė, kuri taip pat komentavo projekto premjerą) sumaišiau televizijos žanrus… (?) Džiugu, jog „Šok su manimi“ nusprendė pabrėžti, jog jie nėra nei žurnalistinis tyrimas, nei parlamento debatų laida – nors nemanau, kad nors vienas sveiko proto pilietis ją tokia laikė. Juo labiau nepamenu, kad savo straipsnyje būčiau į tai apeliavusi. Bet tiek jau to.
Tačiau ir šokių projektu šią laidą pavadinti sunku. „Šok su manimi“ tiesioginė transliacija trunka 3,5 val. Dalyvauja 10 porų, kiekvienos iš jų šokis – iki trijų minučių. Taigi šokio turime apie pusvalandį, tai sudaro 1/7 viso transliacijos laiko. Kitos 3 valandos skirtos kalboms, komentarams (dažniausiai ne apie šokį) bei reklamai.
Kaip šokis siejasi su keiksmažodžiais, prastu eterio etiketu ir iki graudumo dirbtinais skandalais, aš suprasti negaliu. Patys laidos kūrėjai klaidina žiūrovus (ar bent jau mane) vadindami projektą „Šok su manimi“. Iš esmės ją sudaro pokalbių ir realybės šou kokteilis pagardintas šokio prieskoniu. Remdamasi dabartiniu laidos formatu pakrikštyčiau ją „Lok su manimi“.
Tai vėl losim ar jau šoksim kitą šeštadienį?
