Interviu aktorė papasakojo apie pirmuosius vaikystės vaidmenis, kai vaidindavo berniukus, apie šeimą ir gyvenimo principus.
„Galima pasiekti didelių rezultatų, pasitelkus blogį, istorija tai liudija, tačiau galima pasiekti didelių tikslų, pasitelkus meilę. Vis dėlto man meilė – tai stipriausia varomoji jėga. Kalbu apie meilę plačiąja prasme. Tai ir meilė artimiesiems, tačiau taip pat privalau mylėti ir scenos partnerius“, - pasakojo I. Dapkūnaitė. Kaip rašo ru.DELFI.lt, ji taip pat pabrėžė nemėgstanti manipuliacijų ir žaidimų, o su praradimo skausmu ji išmoko susigyventi.
„Netekties skausmas yra visada. Kai išeina labai artimas žmogus, netekties jausmas lieka turbūt visam laikui. Tikriausiai tai ir yra vadinama brendimu. Nebijau šių netekčių, nors suvokiu, kad tai labai skausminga. Kai buvau maža, miegodavau su močiute. Prabudusi naktį klausydavausi, ar ji kvėpuoja. Močiute nugyveno 103 metus, mirė prieš penkerius metus. Tada bijojau, o dabar tiesiog yra netekties jausmas, tai – nesugrąžinama. Su šiuo jausmu paprasčiausiai tenka gyventi. Visi su juo susigyvena“, - interviu kalbėjo I. Dapkūnaitė.
