Šeštadienį įvyko ilgai laukta jau penktojo “Šok su manimi” sezono premjera per TV3. Rinkoje jautėsi įtampa ir nekantravimas: ką gi šįkart parodys TV3 flagmanu tapęs projektas. Kartelė iškelta labai aukštai – pirmieji projekto sezonai mušė rekordus ir leido kanalui sutvirtinti žiūrimiausios Lietuvos televizijos vardą. Dabar šio skambaus epiteto eteryje nebegirdime. TV3 – nebe žiūrimiausia Lietuvoje. Šįmet ji tituluojama socialiai atsakingiausia metų įmone bei kanalu šeimai. Matyt, to žiūrovams nepakanka, nes nuo pat naujojo sezono starto TV3 laidos voliojasi reitingų lentelės dugne, o skambiais šūksniais išreklamuoti projektai iš eterio dingsta vos po kelių pirmųjų transliacijų.
Kanalo programų direktoriui J.Jefremovui šie mėnesiai turėjo būti tikrai nesaldūs, tačiau išsigelbėjimo aromatą paskleidė pasirodę “Šok su manimi” penktojo sezono anonsai. Akivaizdu, jog TV3 šio projekto griebėsi kaip paskutinio savo kozirio ir eina Va Bank. Dalyvaujančių žvaigždžių sąstatas lyg ir nespindėjo, tačiau prieš pat premjerą (kaip įtartinai patogu!) nuskambėjęs J. Leonavičiūtės porno/amžiaus/palikuonių skandalas nušvietė horizontą naujomis spalvomis.
Tai, jog projekto vairas patikėtas iki tol tik bulvarinėje žiniasklaidoje mirgėjusiai “Šok su manimi” vykdomosios prodiuserės N. Kavaliauskienės dukrai I. Kavaliauskaitei, taip pat sukėlė nemažai įtarimų, tačiau nepagautas – ne vagis. Iš anksto nurašyti eteryje dar nepasirodžiusios merginos nebuvo priežasties, tad ši žinia praslinko gan tyliai (nepalikdama šimtais skaičiuojamų internetinių komentarų, kuriuos be abejonės skaito, o ir patys pakursto projekto rengėjai).
Žodžiu, patikrintas televizinės dramaturgijos kokteilis: keletas gražuolių apie nieką, keletas gražuolių apie kažką, keletas “tamsiųjų arkliukų” (dalyvių - staigmenų, apie kuriuos iki projekto žinojo nebent tos pačios laiptinės gyventojai, bet kuriuose prodiuseriai užuodžia potencialą) ir Jurijus Smoriginas.
Televizija padarė viską, ką galėjo, kad gruodžio 6 dieną vakare mes įsijungtume TV3. Mes ir įsijungėme, tik nežinau, kaip vertinti tai, ką išvydome.
Pradėsiu nuo to, kas iš tiesų įvertinama: puiki, inovatyvi, graži studija. Pagirtinas transliacijos režisieriaus, studijos režisieriaus bei operatorių darbas. Projekcijos ant parketo – net jei ir nebūtų interaktyviojo "Facebook’o" stebuklo – nuostabu. Trumpai tariant, projekto forma, techninė bazė, komandos profesionalumas – 10 balų.
Na, o turinys... jis nelabai telpa į vertinimo rėmus.
Nemanau, kad yra tikinčių vakar pademonstruotu J. Smorigino išsišokimu. Jis – senas eterio vilkas – žino, ką daro (provokuoja) ir kodėl tai daro (nes jam už tai gerai mokama). Net naiviausias žiūrovas turėjo suprasti, jog maestro pasipiktinimas suvaidintas. Tačiau tikslas buvo ne tas, jog žiūrovai juo patikėtų. Tikslas buvo išvesti iš kantrybės J. Leonavičiūtę, kuri atrodė tokia nemaloniai nustebinta ir sukrėsta, jog darau išvadą, kad apie tokį surežisuotą išpuolį net nenumanė. Naivuolė.
Viskas, kas sekė po to, tik vienaip ar kitaip atkartojo pirmųjų akordų užduotą melodiją – taikyti į žemiausias, gyvuliškas žiūrovo emocijas ir kurstyti jas bei maitinti. Visi stropiai įnešė savo indėlį: “principingasis” J. Smoriginas, iškiliausius rajoninio dialekto pavyzdžius pateikusi M. Šalčiūtė, aukštuomenės damos mimiką nutaisiusi J. Leonavičiūtė, išdidžiai žengianti per visus gyvenimo vargus, beigi paskutinę vyšnaitę ant torto nutupdęs vedėjų duetas, vienas kurių smagiai juokavo apie stilingai apsirėdžiusias našles, o kita prieš reklaminę pauzę ragino savo kolegą paskubėti, nes “labai nori sysiu” (taip, tai tikrai citata).
Nežinau, kokie šios laidos reitingai, bet manau, kad turėtų būti rekordiniai. Nors iš pirmosios laidos reitingų išvadų daryti nereikėtų. Ją stebi tie, kuriuos prie ekranų sukviečia prieš projektą taikyta viešinimo srategija. O štai antrosios laidos žiūrėti sugrįžta tie, kuriems patiko pirmoji. Tad įsigilinę suprasite, jog žiūrovas turi daug didesnę įtaką laidų turiniui nei jam atrodo. Televizija labai dažnai yra egzaltuotas visuomenės veidrodis. Jeigu šios laidos nežiūrėsite, prodiuseriai ieškodami reitingų, ją keis ir formuos tol, kol produktas atitiks publikos skonį. Taigi tai, kaip toliau eteryje atrodys “Šok su manimi”, atspindės ne televizijos, prodiuserių ar dalyvių, o mūsų – žiūrovų – moralę ir lūkesčius.
Ar įsijungsite kitą šeštadienį TV3?
