Turkijos ambasadorę Lietuvoje sužavėjo šeimyniškos ir turkus mylinčios lietuvaitės

Šią vasarą Turkijos ambasadai Lietuvoje pradėjo vadovauti Aydan Yamancan. Karjeros diplomatė, iki šiol dirbusi Turkijos atstovybėse Lenkijoje, Čekijoje, Izraelyje ir Vokietijoje Naujienų portalą DELFI pakvietė į savo naujus namus Vilniuje esančioje Turkijos ambasadoje.

„Kartais gyventi ir dirbti vienoje vietoje nėra gerai. Bet čia man labai patinka, - juokiasi savo valdas aprodydama ambasadorė. - Prieš mane čia gyveno daug ambasadorių vyrų. Dauguma jų neturėjo šeimų. Tad ir ambasados kambarių stilius buvo labai vyriškas. Stengiuosi čia įnešti šiek tiek moteriško jaukumo ir šį tą pakeisti.“

Pastaruoju metu ambasadorė be kitų diplomatinių savo darbų užsiėmusi Turkijos Respublikos dienos šventės organizavimu. Nors nacionalinė Turkijos diena švenčiama spalio 29 dieną, tačiau ji Vilniuje iškilmingai bus paminėta pirmadienį viename prabangiame viešbutyje.

„Svečių vaišėmis rūpinasi viešbučio virtuvės šefai, tačiau mes norime, kad šventėje būtų ir tikrų turkiškų patiekalų, kuriuos ruošia ambasados virėjas. Mes netgi turkišką kavą šiai progai specialiai siunčiame iš Turkijos“, - paaiškina A. Yamancan.

Lietuviškas klimatas - tinkamas sveikatai

„Buvau nepaprastai laiminga sužinojusi, kad vyksiu dirbti į Lietuvą.Nes mano pirmasis darbas prieš 23 metus buvo Lenkijoje. Žinote, kiekvienas pirmas darbas yra kaip pirmas kūdikis. Į atmintį įstringa visam gyvenimui. Gyvendama Lenkijoje su kaimynine šalimi Lietuva jau tada buvau gana plačiai susipažinusi. Niekada nepamiršiu, kai man vasario 6 dieną paskambino ministras ir pasakė, kad skiria mane Turkijos ambasadore Lietuvoje. Buvau labai laiminga išgirdusi tokias naujienas. Kol kas, ačiū Dievui, viskas klostosi labai sėkmingai“, - naujienų portalui DELFI sakė A. Yamancan.

Naujoji Turkijos ambasadorė į Lietuvą atvyko vasarą, kai buvo šilta. Ar diplomatės neslegia atvėsę lietuviški orai?

„Turkijoje taip pat ne visada šviečia saulė. Su šeima gyvenome Ankaroje, kur žiemos taip pat būna vėsios. Tačiau kadangi turiu aukštą kraujospūdį, karštas klimatas man nėra į naudą. Taip pat ir gyventi aukštai virš jūros lygio. Lietuvoje klimatas man yra tikrai labai tinkamas. Todėl tą šaltuką, manau, kaip nors išgyvensiu“, - juokiasi ambasadorė, pabrėžusi, kad vėstančius lietuviškus orus atstoja šiltas mūsų tautiečių būdas.

Žavi šeimyniškos lietuvaitės

Pasak jos, nuoširdumu turkai su lietuviais yra šiek tiek panašūs. Dėl visame pasaulyje garsėjančio turkų svetingumo, anot jos, lietuviai ir renkasi atostogas būtent Turkijoje. Žinoma, mūsų tautiečius masina ir šiltas oras bei jūra.

„Labai džiaugiuosi, kad lietuviai taip pat renkasi Turkiją ir pagal studentų mainų programas. Kaip ir turkai – Lietuvą“, - pastebi ambasadorė.

Natūralu, kad dėl to pastaruoju metu padaugėjo ir mišrių porų santuokų. „Vis daugiau Turkijos džentelmenų renkasi sau į žmonas gražuoles lietuvaites. Manau, kad tokios šeimos yra tvirtos. Nes Lietuvos moterims, kaip jau spėjau suprasti, šeima yra labai svarbi. Čia netgi švenčiama Mamos ir Tėvo diena“, - vietos tradicijomis žavėjosi diplomatė.

Vyras atsisakė savo karjeros ir išvyko kartu

Šeima, kaip didžiausia vertybė yra ir pačiai A. Yamancan. Dukra šiuo metu studijuoja ekonomiką Paryžiuje. Todėl į Lietuvą su ambasadore atvyko tik jos sutuoktinis ir mylimas augintinis – britų trumpaplaukis katinas. Tiesa, augintinis būna uždarytas asmeniniame ambasadorės kambaryje. Į svečių ir vizitų kambarį jo neišleidžia, nes kai kurie žmonės, viešintys ambasadoje, katinams būna alergiški.

A. Yamancan su sutuoktiniu į visas užsienio šalis vyksta gyventi kartu. Nuo mokyklos laikų įsimylėjusi pora atskirai gyveno tik pirmaisiais ambasadorės darbo Lenkijoje metais.

Tačiau vėliau jis atsisakė savo darbo karinėje tarnyboje ir nusprendė būti su žmona. „Taip mes išsaugojome šeimą. Vyras mane labai palaiko, supratingai žiūri į mano pasirinktą profesiją. Tačiau jei paprašytų mesti darbą, pasielgčiau taip pat, - nedvejoja pašnekovė. - Žinoma, man labai pasisekė turėti tokį vyrą. Svarbiausias tikslas gyvenime - būti laimingu. Ir jei tavo veikla suteikia laimės, tai ir yra tavo pašaukimas. Kita vertus, kai atvykau į Lietuvą, pirmą mėnesį Vilniuje praleidau viena. Vyras tvarkėsi dokumentus Ankaroje. Labai džiaugiausi tapusi ambasadore. Tačiau nesvarbu, ar tu ambasadorė, ar karalienė, ar kitą aukštą postą užimantis žmogus, kai šalia nėra artimųjų , lieki visiškai vienas, žiūri televizorių ir geri arbatą. Šeima yra labai svarbu. Svarbiau už visas karjeras. Nesu jauna, man jau 50. Todėl labai svarbu būti apsuptam artimų žmonių.“

Ambasadorė džiaugiasi, kad jai dėl karjeros nereikėjo atsisakyti šeimos ir atvirkščiai – dėl artimųjų paaukoti mylimą veiklą.

„Man pasisekė nuo pat pradžių. Bet aš turiu labai daug draugų, kurie sulaukė brandaus amžiaus taip ir nesukūrę šeimos. Rasti savo širdžiai artimą žmogų yra didelė laimė“, - sako ji.

(Ne)moteriška profesija

Tačiau diplomatė neslepia, kad suderinti ambasadorės, žmonos ir mamos vaidmenis nėra paprasta. Nelengvą kelią turėjo nueiti ir norėdama įrodyti, kad tokį postą gali užimti moteris.

„Būti moterimi ambasadore – didelis privalumas. Kai dirbau Turkijos ambasadore Vokietijoje, su kolegomis dažnai diskutuodavome, ar moteris ambasadorė gali būti savo srities profesionalė. Moterys gali susitvarkyti su užduotimis kruopščiau nei vyrai. Nelaikykite manęs feministe, nes tokia nesu. Tačiau visos moterys yra motinos, žmonos, kurios turi išmokti būti kantrios, mokėti pasiaukoti. Todėl dailiosios lyties atstovės puikiai žino, kaip diplomatiškai išspręsti visus klausimus. 35 procentai diplomatų yra moterys. Šiuo metu Turkija turi 189 ambasadorius, iš jų 22 yra moterys“, - pasakoja A. Yamancan..

Turkijos ambasadorė neslepia, kad kai kuriems jos aplinkos žmonėms toks gyvenimo būdas atrodo keistas ir nesuprantamas.

„Kai kurie žmonės stebisi, kaip galima gyventi nuolat keičiant šalis, gyvenamuosius namus, klimatą, draugus. Tačiau jei tavo šeimos šaknys yra tvirtos, toks gyvenimas suteikia daug žavesio. Taip pat netgi padeda šeimai dar labiau suartėti, - atskleidžia ambasadorė. - Žinoma, labai pasiilgstu kitų savo giminaičių bei šeimos narių. Bet gyvename technologijų amžiuje, su artimaisiais galima palaikyti glaudų ryšį ir per atstumą. Sakoma, kad technologijos išskiria žmones, nors aš su tuo nesutinku, jei moki jas panaudoti tinkamai.“

Daugiau naujienų – „Facebooke“.