– Ar tikėjotės, kad jūsų vestuvės sulauks tiek visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio?
– Galvojome, kad bus vestuvės kaip vestuvės. Praeis ramiai, įteisinsime santykius ir tiek. Tokio dėmesio tikrai nesitikėjome. Rytoj pamatysime, kaip bus iš tiesų, bet dėmesio jau iki dabar sulaukėme tikrai nemažai.
– Kodėl nesituokėte vasarą, o nusprendėte palaukti rudens?
– Vasara – daugiau atostogų metas. Žmonės ilsisi, keliauja. Ruduo – gražesnis, gaivesnis metas. Man ruduo visada asocijavosi su vestuvėmis. Sprendimą priėmėme greitai.
– Per kiek laiko nusprendėte, kad jau metas?
– Net nežinau, kaip čia tiksliai paskaičiuoti. Gyvename kartu jau ne vienerius metus, kartu auginame du vaikus. Metai bėga... Vienam vaikui jau penkeri metai, kitam – dveji. Kartu su Jurgita jau praleidome daugiau nei aštuonerius metus.
– Ką jums pačiam reiškia santuoka? Kas nuo to keičiasi?
– Reikia sutvirtinimo. Gyvenimas „susidėjus“ – nėra tas pats, kas santuoka, nors niekas iš esmės ir nesikeičia. Įteisinti santykius reikia. Pirmas dalykas, tai yra pagarba moteriai. Daugiau saugumo ir sau, ir vaikams.
– Kaip vaikai reagavo į naujieną apie vestuves? Ar jau supranta, kas vyks?
– Nežinau, ar Domas supranta. Gal ir supranta. Bičui jau greitai, už poros mėnesių, sueis du metai. Ieva tai tikrai supranta.
– Vestuvių reikalus patikėjote profesionalams? Ar pamažėjo rūpesčių?
– Iš tikrųjų, tai gerai, kad taip padarėme. Rūpesčių tikrai pamažėjo. Organizuojant patiems, prie bendrų darbų atsiranda dar vienas papildomas darbas, užklasinė veikla. Viską suplanuoti, sudėlioti, užsakyti, suderinti meniu, sureguliuoti užima laiko. Aišku, kad galima viską daryti patiems, bet yra žmonės, kurie dirbą šį darbą. Aš už tai, kad kiekvienas dirbtų savo darbą.
– Kur vyksite medaus mėnesio?
– Kas vestuvių dieną papuoš jūsų žmoną?
– Lietuvoje yra talentų. Vienas iš jų ir papuoš Jurgitą.
– Juozas Statkevičius?
– Gal. Kas čia žino (šypsosi).
– Kiek svečių kvietėte į šventę?
– Dalyvaus nedidelis ratas žmonių – kvietėme apie 70 svečių.
– Esate laimėjęs „žaliąją kortą“. Kur su šeima įsikursite po vestuvių? Ar ir toliau migruosite tarp Lietuvos ir Amerikos?
– Kortą laimėjau prieš maždaug 20 metų, kai Lietuvoje dar viskas tik prasidėjo. Esu gyvenęs ir Niujorke ne vienerius metus. Dabar Amerikoje irgi būnu labai dažnai. Man Amerika – kaip ir antras kraštas. Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, paskaičiavus, kiek laiko praleidau čia ir kiek ten, santykis turbūt būtų 50 prie 50.
– Keliaujate visa šeima? Ar vykstate vienas?
– Su šeima dažniausiai išvykstame žiemos metu. Turbūt geresnės vietos nei Lietuva vasaroms praleisti nėra. Amerikoje apsistojame Floridoje. Gruodį, sausį, vasarį galima maudytis vandenyne, mėgautis geru oru. Tuo metu, nuo gruodžio vidurio iki kovo pabaigos, ten yra tikra lietuviška vasara. Tokia, kokia pas mus šiemet buvo liepos mėnesį – identiškas oras žiemą Floridoje.
– Turite ten savo nuolatinius namus?
– Labai seniai.
– Tai galite mėgautis keturis mėnesius trunkančiomis atostogomis?
– Yra ir darbų. Vieni nuvykę ilsisi, kiti dirba.
– Tada vaikai leidžia laiką su močiute?
– Taip, eina prie vandenyno, pramogauja.
– Ar dažnai jūsų mama palepina juos?
– Kas vaikus labiausiai lepina? Tikrai ne tėvai. Labiausiai lepina močiutės ir seneliai. Tas pats ir pas mus. Kaip sakoma, seneliai per anūkus bando kompensuoti savo vaikystės trūkumus. Jeigu kažko vaikystėje neturėjo, tai dabar anūkams atiduoda viską.
– O kokia buvo mamos reakcija sužinojus apie vestuves? Turbūt laukė tos dienos ir labai nenustebo?
– Šitą klausimą reikėtų užduotį jai pačiai.
– Dėkoju už pokalbį.
