– Ar esate ragavusi modelio duonos anksčiau?
- Pasakyčiau, kad ne. Esu dalyvavusi tik keliuose renginiuose, kurių metu teko pristatyti dizainerių kolekcijas, bet tai nebuvo kažkas rimto. Tiesiog laisvalaikis.
– Kodėl jus sudomino šis pasiūlymas?
– Pažįstu Dianą kaip žmogų, patinka jos darbai. Mes pasikalbėjome ir sutapo mūsų vizijos, požiūris. Manau, kad bendradarbiavimas pavyko gražus.
– Ar mėgstate užsukti į parduotuves?
– Mėgstu tiek, kiek būtina. Tai savotiška laisvalaikio praleidimo forma, bet šiuo metu esu dviejų vaikų mama, tad kartais pritrūkstu tam laiko. Dažniausiai apsiperku būdama Amerikoje. Lietuvoje tai darau labai retai. Kartais prekes užsisakau ir internetu, nes taip man patogiausia. Turint laiko patinka rinktis ramiai.
– Kodėl patinka apsipirkinėti Amerikoje?
- Didesnis pasirinkimas. Asortimentas kitoks – mažai tikėtina, kad sutiksi kitą taip pat apsirengusią tame pačiame mieste. Taip pat patinka, kad ten itin gerbiamos vartotojų teisės. Be to, galiu nesunkiai rasti savo dydžius.
– Ar tariatės su vyru stiliaus klausimais? Ar vyras klausia jūsų patarimų?
– Kartais paklausia ir man dėl to tikrai smagu! Kai reikia kažkokio rūbo, aš dažnai jį pasikviečiu, nes pasitikiu jo skoniu. Ir jis tariasi su manimi.
– Ar keliaujate apsipirkti kartu?
– Mes dažnai priimame sprendimus kartu. Būna, kad keliauju viena, būna, kad ir kartu, bet dažniausia kartu. Būna, kad Amerikoje užėję į didelę parduotuvę išsiskirstome į skirtingas puses. Po to susiskambiname ir susitinkame įvertinti vienas kito pasirinkimų prieš pirkdami.
– Arvydas iš kantresnių vyrų ar tų, kurie skaičiuoja minutes laukdami ant suolelio?
– Jeigu jam reikia, nueina nusiperka pats. Kai reikia, padeda man. Nėra, kad pasodinčiau vyrą prie parduotuvės ir jis lauktų. Einame kartu tada, kai žinau, ko noriu jo paklausti ir esu nusižiūrėjusi konkretų daiktą ir man įdomi jo nuomonė arba jam pačiam kažko reikia. Jis, šiuo klausimu, yra kantrus ir supratingas. Nors tai ir nėra jo mėgstamiausias dalykas gyvenime. Moterims tikrai labiau tai patinka nei Arvydui.
– Visuomet atrodote puikiai. Iš kur paveldėjote stiliaus jausmą? Ar jis išugdytas?
– Nežinau. Pasiskaitau tiek, kiek kiekviena moteris. Turiu draugių, kurios labai domisi stiliumi ir labai gerai tai išmano. Nelaikau savęs labai stilinga. Daiktas, visų pirma, turi atitikti mano gyvenimo būdą, mano asmenybę. Man patinka ramios pastelinės spalvos. Skonis bėgant metams keičiasi. Kas anksčiau man buvo gražu, dabar žiūriu į nuotraukas ir galvoju „o, dieve“. Pats žmogus keičiasi, jis linkęs bręsti, analizuoti save, plečiasi jo pasaulėžiūra. Keitiesi ir taikai, kas tau tinka. Nesu iš tų, kuri vaikytųsi paskutinių mados tendencijų. Mėgstu vadovautis tuo, kas man patinka, o ne šablonais.
– Ar dažnai kreipiatės pagalbos į stilistus ir dizainerius?
– Į stilistus gyvenime dar niekada nesikreipiau. Dizainerių pagalbos prireikia tada, kai norisi pasipuošti specialioms progoms, pavyzdžiui, reikėjo derinti spalvas draugų vaikų krikštynoms. Esu standartinio sudėjimo, randu visko parduotuvėse. Kol kas nėra būtinybės. Ateityje tikrai dar kažką siųsiuosi. Mano gyvenimas būdas dabar kitoks: auginu vaikus, propoguoju sportinį stilių. Renkuosi sportbačius, plokščiapadžius batus. Svarbu, kad kad būtų patogu.
– Ar lengvai atsisveikinate su pabodusiais drabužiais? Gal aukojate labdarai?
– Aš atiduodu drabužius draugėms, o vaikiškus paaukoju vaikų namams ir pasidalinu su draugių vaikais. Darau tai pakankamai lengvai. Esu linkusi neprisirišti prie daiktų, ypač paskutiniais metais. Yra keli amžini daiktai. Tai klasikiniai rūbai, kuriuos galėsiu perduoti ir savo dukrai. Lengvai pertvarkau spintą. Nostalgijos tikrai nejaučiu.
