Turbūt viena sudėtingiausių scenų, iš daugybės dešimčių, kurias jau spėjome nufilmuoti, vyko nedideliame kaime, tik už šimto kilometrų nuo Delio. Iš esmės ji visai paprasta. Net sakyčiau – viena lengviausių. Spręskite patys. Pagal scenarijų mes turėjome tik važiuoti vežime, kur buvo numatytas trumpas, nesudėtingas dialogas. Lengva, ar ne? Tačiau pasiruošimas darbui ir filmavimas užtruko kokias tris valandas.
Lengviausia šioje scenoje buvo surasti transportą. Malonus dėdė su vandeniniu buivolu pakinkytais ratais atsirado akimirksniu. Suderėta. Paskui prasidėjo problemos. Nors viskas pradžioje vyko tradiciškai: nepraėjus standartinėms trims minutėms buvome apsupti pirmojo šimto žiūrovų. Nieko naujo. Nors ir labai stengėmės suktis greitai, nuošaliame, siaurame džiunglių kelyje, mus ir vėl aplenkė. Tik šį kartą atsidūrėme mažiau, nei tai buvo kalnuose, kino filmavimo stebėjimo kursus baigusių indų apsuptyje. O tai reiškia, kad jie net nesiruošė trauktis iš kadro ir savo emocijas reikšti santūriau. Kad ir kokia kryptimi tame vežime mes judėtume. Ir jokios kalbos čia nepadėjo.
Būdavo akimirkų, kai laisvi nuo darbo scenoje komandos nariai gyva grandine užtverdavo praėjimą iki mūsų. Tačiau netrukus iš kitos pusės atslinkdavo debesis naujų žiūrovų.
Didelis karštis ir drėgmė, nuo kurios prakaitas mūsų veidais žliaugė lyg po atsispaudimų čempionato pirtyje, buvo niekas. Galima kentėt. Plius tai puikus oragnizmo valymo būdas. Sunkiau buvo gyvūnui. Nei jis, nei, drįsiu teigti, jo plati giminė, mažiausiai kelias kartas nebuvo sulaukę tokio dėmesio, kaip mūsų ir likimo išrinktasis. Todėl natūralu, kad buivolas pradėjo nervintis. O tai pasireikšdavo gana subtiliu būdu. Vos pradėdavom sceną, po kelių žingsnių kanopos sustodavo. Iš jam vienam žinomų ženklų vadeliotojas suprasdavo, kad metas pakelti gyvulio uodegą.
Tada po ja buvusi ertmė atsidarydavo ir pro ten, gan sklandžiai iškrisdavo gausus siuntinys žalsvos medžiagos. Vyras laikytos uodegos galu tvarkingai apvalydavo užsilikusią materiją, o mes galėdavavom tęsti. Tiksliau, pradėti iš naujo.
Supraskit, tuo metu publika nespoksojo ta pačia kryptimi, kaip kad aš, neturėjęs didelio pasirinkimo, sėdėdamas petys petin prie žilojo vežimo savininko. Vietiniams vyko įdomesni dalykai, nei tai, ką jie regi kasdien. Ir jie stengėsi juos pamatyti kiek įmanoma iš arčiau.
Žodžiu, buivolas stoviniavo, aš, kartais net visai sėkmingai, bandydavau išvengti jo uodegos ant savo veido, dublius toliau kartojom, o žmonių vis gausėjo. Atsirado net prekiautojų smulkia užkanda. Ir verslas vyko gana sėkmingai. O kai situacija tapo jau visai sunkiai valdoma, režisierius nusprendė, kad turimos medžiagos turėtų užtekti.
Nesiginčijom ir movėm į autobusą, kuriame pirmas atsidūrė mūsų jaunasis draugas Mohitas. Jis nuoširdžiai visų atsiprašinėjo dėl tokio savo fanų aktyvumo ir pažadėjo, kad Delyje bus ramiau.
Npasakyčiau. Nors šiuo atveju nukentėjome ne mes. Fiziškai. Vienai iš kitų scenų išsinuomavus tuk tuką ir suderėjus dėl kainos, kol ruošėme kameras, kalenančio aparato vairuotojas pasikvietė visą savo gausią šeimą. O prasidėjus scenai net vaiką vairuodamas ant kelių pasisodino. Važiavo labai išdidus. Tačiau atėjus laikui atsiskaityt, jau grįžus prie viešbučio, godusis žmogus pamiršo apie ankstesnį susitarimą ir pradėjo reikalauti kosminių pinigų.
Prasidėjo garsus ginčas, sutraukęs kokį šimtuką liudininkų. Mūsų gelbėti atėjo viešbučio apsauginis, su kuriuo buvome jau iki šiol gražiai susidraugavę. Jo deka radome kažkokį kompromisą ir atrodė, kad istorija baigėsi. Kitą rytą supratom, kad ne iki galo: naktį įvyko muštynės, keli tuktuko vairuotojo draugeliai puolė mūsų draugą. Šis narsiai gynėsi, o ryte, atvykus policijai, buvo suplėšytais marškiniais ir ištinusia ranka.
- Nieko toko, - bandė juokauti žmogus, - Indijoje žmonės labai aistringi.
Mūsų filmo indiškoji scenų dalis beveik baigta, liko kelios smulkmenos. Ir nemažai darbo grįžus. Ypač Donatui, filmo režisieriui. Tačiau esu ramus. Bent iki premijeros. Tikiu, kad pavyks papasakoti gražią ir linksmą, vietomis labai juokingą ir jautrią istoriją. Pasimatysim kino teatre, draugai.
Nuotraukų albumas:
