– Moterų žvilgsnis į vaizdą ekrane platesnis. Jos sugeba ir naujienas išgirsti, ir pranešėjos šukuoseną įvertinti. Tačiau diskutuoti apie dienos aktualijas po laidos telefonu dažniau tekdavo su vyrais. Jie mėgsta būti išgirsti, mėgsta, kai įsiklausoma į jų nuomonę...
– Ar TV žurnalistui reikalingas intelektinis bagažas, ar pakanka atitikti „formatą“?
– Anksčiau to „formato“ be to bagažo niekas nevertindavo ir net nepastebėdavo. Mano nuomone, turi būti televizijoje toks pasitikėjimo momentas. Noriu žiūrėti, klausytis žmogaus ir tikėti juo, nes jis žino daugiau už mane, nes jis apie vaikų teises kalba ne todėl, kad laimėjo gražiausių kojų konkursą.
– Neseniai „TV laikas“ kalbino laidos „Gyvenimas yra gražus“ vedėją Adriją Čepaitę, Jūsų laida – „Moterų laimė“. Ir Edita Mildažytė, Nomeda Marčėnaitė, ir Arūnas Valinskas rengia populiarias „Gerumo dienas“. Gal pamažu visi atsikvošės ir pradės į gyvenimą žvelgti pozityviai – be smurto, skandalų?
– Visos gerumo akcijos sukelia dvejopą jausmą. Atjauta ir dosnumas, komercija ir laidų reitingai susiplaka į vieną katilą. Paramos ir dėmesio dažniausiai sulaukia tie, kurie verkia viešai, kurie atlieka viešas išpažintis, kurie pirmiausia uždirba laidoms reitingus. Nuoširdesni ir teisingesni atrodo tie tylieji, nesiafišuojantys geradariai. Patikėkit, per keletą televizijos sezonų „Moterų laimėje“ tokių žmonių teko pažinti daug.
– Kieno gyvenimai – moterų ar vyrų – Jums yra įdomesni?
– Moterys – kaip geras šampanas – jos visą laiką putoja, pursloja. Joms nuolatos reikia meilės, jos nuolatos kovoja dėl vyrų, dėl grožio, lygių teisių ir t. t. Jeigu vyrui sekasi, šalia jo būtinai atrasime stiprią moterį.
Kita vertus, visada žaviuosi ir stebiuosi, kaip galingi vyrai mūrai suklumpa, kai jų kely pasimaišo kokia gudri laputė...
– Ar turite aiškesnį laimės receptą? Kokių pastabų šiuo požiūriu turėtumėte Lietuvos moterims ir kokių vyrams?
– Tas laimės receptas – vienas. Jauskime vienas kito ranką, girdėkime vienas kito alsavimą ir širdžių plakimą. Tiesiog matykime šalia esantį, o ne tik patys save. Oi, kaip laimingai tada jautiesi!
– Gal televizinė laimė laidoje ir laimė gyvenime smarkiai skiriasi?
– Nors ir keista, bet ne. Pastebėjau, jei herojus ryžtasi apie savo laimę pasipasakoti prieš kamerą, jis tikrai yra laimingas ir be kompleksų žmogus. Tik va – ar vienodai tą laimę suprantame?
– Kokie įvykiai – Lietuvos, pasaulio – Jus, kaip žmogų, labiausiai paveikia?
– Labiausiai nustembu, kai susidūrusi su man nepažįstamos šalies, tautos, kultūros meno kūriniais pajuntu, kaip tai veikia mano lietuvišką sąmonę, jausmus. Toks bendrumo pojūtis visiems yra vienas.
