- Kelinta tai bus Kuršių marių regata jums?
- Geras klausimas. Niekada nesu susimastęs, galbūt septinta.

-Kodėl po tiek metų vis dar įdomu?
- Kuršių marių regata yra vienas iškiliausių buriavimo renginių Lietuvoje. Į ją susirenka pajėgiausi Lietuvos ir kaimyninių šalių buriuotojai: latviai, estai, skandinavai. Tai puikus renginys pasisemti buriavimo patirties, betarpiškai pabendrauti buriuotojų bendruomenėje. Regatą lydi azartas, sportiniai siekiai, išbandomi nauji techniniai sprendimai, tobulinami buriavimo įgūdžiai, tuo pat metu propaguojama socialiai atsakinga gyvensena.

Pastaraisiais metais buriavimas tampa vis labiau populiarus tarp įvairaus amžiaus žmonių. Jis apjungia daugelį gyvenimiškų procesų, patirčių, nuotaikų, pasaulėžiūros apraiškų ir tendencijų. Buriavimas tai bendravimas su gamta, su laive esančiais žmonėmis, reikalaujantis nemažai fizinės ir dvasinės ištvermės, čia nėra vietos pasireikšti „mano EGO“. Kitą kartą tavęs gali nepakviesti į komandą.

- Buriuojate jau daugiau nei 20 metų. Kaip nusprendėte išbandyti šią sporto šaką?
- Pabaigęs mokyklą pradėjau geografijos studijas. Besirenkant temą kursiniam darbui, kursinio darbo vadovas pasiūlė sudaryti maršrutą kelionei jachta aplink pasaulį. Tokia užduotis pareikalavo daug geografijos, meteorologijos, navigacijos, geopolitikos ir kitų žinių. Teko pritaikyti jau tuo metu sukauptas žinias, vertinant vandenynų sroves, vyraujančius vėjus, susipažinti su pasaulio šalių pasienyje taikomais reikalavimais, parinkti saugų maršrutą, atsižvelgiant į politines nesantaikas, piratų pavojų.

Laimingas atsitiktinumas lėmė, kad tais pačiais 1992 metais kapitonas Ignas Miniotas planavo kelionę aplink pasaulį su jachta „Laisvė“. Natūralu, kad nepatyrusiam studentui knietėjo išgirsti patyrusių jūrų vilkų patarimų. Susitarėme susitikti, apsikeitėme planais. Jis pateikė saviškį, o aš kaip alternatyvą išdėsčiau savo pamąstymus. Ir kaip kartais atsitinka gyvenime – įvyko stebuklas. Gūdžiais 1992-asiais gavau pasiūlymą išplaukti aplink pasaulį kartu, nors iki tol mano buriavimo patirtis apsiribojo tik Trakų ežerais. 1993-čiasiais išplaukėme 2 metams, o mano kaip buriuotojo odisėja tęsiasi iki šiol.

- Buriuotojus neretai vadina bebaimiais žmonėmis? Ar tame yra tiesos?
- Man įstrigo kapitono Artūro Dovydėno, žymaus buriuotojo, įsteigusio Kreiserinio Buriavimo Mokyklą, žodžiai: „Buriavimas – tai baimė, pasiruošimas ir romantika“. Jei žmogus nieko nebijo, jis daro neapgalvotus sprendimus, neretai dideles klaidas. Ar buriuotojai yra bebaimiai? Gal taip ir atrodo, kai stebi juos plaukiančius per plačiuosius vandenynus, kai jie išlieka ramūs net štormų metu.
Tačiau, galynėjantis su gamtos stichijomis, galingais vandenynais, vėjais turime blaiviai įvertinti savo menkas galimybes. Tai padeda mobilizuotis, geriau pasirengti, kad ir netolimai kelionei. Plaukdamas jachta negali sau leisti atsipalaiduoti, turi būti budrus ir pasirengęs bet kam. Tik geras pasiruošimas kelionei, tinkamas savo jėgų įvertinimas bus lydimas romantikos, nepamirštamų kelionės įspūdžių, saulėlydžių, dar nematytų kraštų, nepažintų žmonių.

- Nebuvo kada apnikusi mintis, kad šįkart tai įklimpau. Ir kam reikėjo veltis į tokią avantiūrą?
- Visi mes žmonės. Natūralu, kad tuo metu, kai ateina tamsi naktis, kai besiruošdamas naktinei vachtai girdi jachtos vantuose stūgaujant vėją, denį skalaujantį lietų, pagalvoji, ar ne geriau būtų ramiai gulėti namuose, o iš ryto ramiai atsikelti ir eiti į savo tarnybą. Tačiau kuo sudėtingesnis plaukimas, tuo ryškesni įspūdžiai lieka atmintyje. Įveikęs sunkumus pradedi labiau vertinti tai, ką turi. Problemos, kurios kartais kyla krante, atrodo lengviau išsprendžiamos, mažiau reikšmingos. Tos tamsios naktys, praleistos jūroje gerų vyrų draugijoje, tampa šviesiausiu prisiminimu. Buriavimas suteikia eibę galimybių tvirtai jausti žemę po kojomis, įvertinti kas ko vertas.

- Kurie buriuojant patirti išbandymai brangiausi?
- Galėčiau išskirti tris ryškiausius. Pirmasis – plaukimas jachta „Laisvė“, tie 17 mėnesių, praleistų jūroje su įgula. Tuomet įgijau didžiąją buriavimo patirtį, aplankiau kone visą pasaulį, perplaukėme visus vandenynus, pažinau nuostabius, atsidavusius žmones.

Kitas labai brangus prisiminimas – tai „Tūkstantmečio odisėja“, kai minint Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejų, surengta kelionė aplink pasaulį su jachta „Ambersail“. Man teko garbė dalyvauti IV etape. Jo metu plaukėme iš Australijos į Naująją Zelandiją, plukdydami prezidento V. Adamkaus laišką pasaulio lietuviams ir kviesdami kartu švęsti garbingą sukaktį. Lietuvybės ir vienybės nešimas per pasaulį su milžiniška trispalve sukėlė didžiulį sielos džiaugsmą, begalinį pasididžiavimą savo Tėvyne, pagarbą svetur gyvenantiems tautiečiams.

Trečiasis – tai plaukimas aplink Horno ragą. Buriuotojui tai tas pats, kas alpinistui įkopti į Everestą. Dėl sudėtingų oro sąlygų, didelių atstumų, galimų susidūrimų su ledkalniais ir netgi legendomis apipintų istorijų tokie plaukimai – iššūkis kiekvienam jūrininkui.

- Kaip buriuojant įgyti įgūdžiai gelbsti versle? Ar gelbsti?
- Žinoma, kad taip. Šiandien verslas labai dinamiškas, nuolat besikeičianti aplinka ir šiuolaikinės technologijos verčia veikti tiksliai. Esu kapitonas, tenka ir pačiam vadovauti įguloms. Jei laivas plaukia, o kapitonas nežino kur, tik laiko klausimas kada laivą ištiks nesėkmė.

Versle kaip ir jūroje. Jei vadovas įmonę plukdo į tikslą, kurio pats nežino, arba neturi aiškaus plano, kaip jį pasieks, komandos entuziazmas pranyks po alinančios ir stiprios audros. Buriavimo metu įgyta patirtis suteikia galimybę permąstyti vadovavimo įgūdžius, padėti komandai suformuoti ir tarpinius, ir ilgalaikius tikslus, tinkamai priimti sprendimus, atsižvelgiant į psichologinius, fiziologinius aspektus.

- Ar yra verslo sprendimų, kuriuos jums padėjo priimti buriuojant įgyta patirtis?
- Svarbiausia, ko išmokau buriuodamas, tai žodis – nedelsk, neatidėk problemos į ateitį. Jei laivas plaukia į uolas, jei kyla stiprus vėjas, sprendimą turi priimti akimirksniu. Taip pat galioja ir versle. Jei matome problemą, reikia nedelsti, kol ji taps visų problema. Tai vienas svarbiausių mūsų įmonėje pritapusių principų ir viena esminių priežasčių, kodėl pirmaujame.

Laivas – tai maža erdvė, kurioje priklausomai nuo jachtos dydžio įsikuria 5-20 žmonių. Tai maža salelė, kur turi gyventi taip, kad nesukeltum kitiems nepatogumų. Plaukdami naudojamės tais pačiais indais, kartais net tais pačiais gultais. Jei būsime nepasitempę, neatidūs, sukelsime aplinkiniams rūpesčių. Be to, jūroje, ypač esant blogom oro sąlygoms, esame labiau sudirginti, jautriau reaguojame į maisto ruošimą, netvarką. Tas pats ir gyvenime – ne vietoje pastatytas automobilis, pamiškėje ar šalia konteinerio suverstos atliekos, abejingumas visuomeniniam turtui kuria susvetimėjusią, neatsakingą visuomenę.

- Kokio rezultato tikitės šiemet Kuršių marių regatoje? O gal užteks tik dalyvauti?
- Natūralu, kad olimpinis principas dalyvauti – visų pirmiausia. Tačiau nesąžininga būtų sakyti, jog vykstame vien dalyvauti. Varžysiuosi dalyvaudamas pajėgioje, patyrusioje buriuotojų komandoje, kuri susiderino per daugelį metų. Sieksime aukščiausių apdovanojimų savo klasėje. Tikimės būti smaigalyje tarp nugalėtojų ir įrodyti savo pranašumą ne tik žodžiais, bet ir darbais.