„Šiaip tai aš užaugau vargingomis sąlygomis. Patys pirmieji namai buvo Lenino prospektas, dabar Vytauto. Šalia soboro buvo tokia audinių parduotuvė, tai ten aš gyvenau. Kai man buvo du ar trys metukai, mes persikėlėme į Putvinskio gatvę, kuri tada vadinosi Salomėjos Nėries“, - pirmadienį pasakojo atlikėjas.

A. Vilčinskas prisiminė, kad ankštame bute turėjo tilpti jo šeima ir seneliai. Gyvenimo sąlygas tuomet apsunkino ne tik maža namų erdvė, bet ir nekokie kaimynai, kurie mėgdavo „pakerštauti“.

„Ten buvo varginga, nes ten gyveno mano seneliai, mano tėvai, sesuo ir aš. Mes visi turėjome du kambarius ir bendrą virtuvę su kaimynais, kurie nebuvo patys sugyvenamiausi. Buvo ir muilo sriuboje, buvo visko. Su tėvais buvo kažkoks nesutarimas dėl balkono ar durų. Nepasidalino kažkuo tai. Šaltasis karas visą laiką vyko. Taip pat namie nebuvo šilto vandens. Virtuvėje kišdavai galvą į bliūdą su pašildytu vandeniu“, - patirtimi dalijosi A. Vilčinskas.