Aktorius G. Girdvainis scenoje jau daugiau nei 45-erius metus. Teatro ir kino aktorių šiandien dažniausiai galima sutikti Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. Kūrėjo teigimu, aukščiausia viršūnė, kurią gali pasiekti aktorius scenoje, – vaidinti per ašaras žiūrovui juokiantis. Teatras aktoriui – gyvenimo būdas.
„Teatras man yra, buvo ir išliks viskas. Tas pokalbis su žiūrovu: jauti tu jo alsavimą, matai jo pergyvenimus, viską jauti. Tau nebereikia stengtis įtikinti dešimtoje eilėj ar balkone, kur jis sėdi. Tu iš karto pajauti, kad salėje eina virpesiai“, – aiškina aktorius G. Girdvainis.
Aktorius personažus kuria ir kine, ir teatre. Įsimintini jo vaidmenys tokiuose spektakliuose kaip „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Revizorius“, „Trys seserys“, „Maskaradas“, žiūrovai iki šiol pamena ir Arūno Žebriūno filme „Velnio nuotaka“ aktoriaus įkūnytą Pinčiuką. Per tiek kūrybos metų aktorius jaučiasi atradęs geros vaidybos formulę.
„Du dalykai, o gal ir trys: gera dramaturgija, geras režisierius ir begalinis atsidavimas. Jeigu tu patiki režisieriumi, gera medžiaga – viskas. Gali galvoti, kad jau turi 80 procentų sėkmės“, – tvirtina aktorius.
Kūrėjui antradienį Nacionaliniame dramos teatre, po spektaklio „Maskaradas“, bus įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Aktorius jau įvertintas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi ir Vyriausybės kultūros ir meno premija. Tačiau aktoriui brangiausias žiūrovo įvertinimas.
„Niekada nesistengi dirbti dėl medalių, dėl ordino, dėl premijos. Man pagrindinis kriterijus yra žiūrovas. Jeigu jis prieina turguje, parduotuvėj ar kur kitur ir padėkoja tau. Tai, žinot, kaip ordinas. Tada galvoji, kad, ačiū Dievui, viskas gerai“, – tikina G. Girdvainis.
Septyniasdešimtmečio sulaukusiam aktoriui metai – ne riba stebinti žiūrovą naujais vaidmenimis. Jis nelinkęs gyventi prisiminimais ir tikina galvojantis apie ateities darbus. Savęs nevaidinančio G. Girdvainis neįsivaizduoja.
