DELFI pateikia garsaus tarologo Leopoldo Malinausko prognozes ryškiausioms Lietuvos poroms. Žvelgdamas į dizainerio ir jo žmonos nuotraukas, L. Malinauskas neabejoja, kad šie du žmonės, nepaisant 22 metų skirtumo, yra sutverti vienas kitam.

„Jie labai tinka vienas kitam. Šioje poroje yra labai daug meilės. Tai du kūrybingi žmonės, kurie vienas kitą papildo. Nežinau, ko jie pjaunasi“, - sakė tarologas.

Leopoldas Malinauskas

M. Račiūnaitė-Pogrebnojė DELFI portalui yra užsiminusi, kad didžiausi konfliktai jų šeimoje kyla dėl vyro polinkio į velnio lašus. Tačiau tarologas siūlo ne pulti jį smerkti už galimą potraukį alkoholiui, bet bandyti išsiaiškinti priežastis, kurios jį stumia prie taurelės.

„Reikia žinoti, ką jis užgerinėja. Visi tik puola teisti: „Pijokas.“ Bet ką jis „užpilinėja“, niekam nerūpi. Niekas net ir nežino. Kai alkoholis tampa įpročiu, niekas nesigilina, kodėl žmogus geria. Tik užlipina jam „pijoko aureolę“. Reikėtų ne smerkti Aleksandrą, bet mėginti jį suprasti, ką jis alkoholiu bando užgesinti. Nors taip tikrai nieko neužgesinsi, įpylus alkoholio, ugnis tik dar labiau įsiliepsnoja“, - sako L. Malinauskas.

Tarologas mano, kad šiuo atveju Pogrebnojams reikia ne būrėjo, bet gero psichoanalitiko, kuris užsiimtų jų šeimos terapija ir mėgintų sutaisyti jų, metaforiškai išsireiškus, mašiną.

„Prisiminkime filmą „Ponas ir ponia Smitai“. Istorija prasideda Angelinos Jolie ir Brado Pitto vizitu pas psichologą. Filmo vidurys – labai audringas, o viskas baigiasi tame pačiame kabinete, kai B. Pittas paklausia psichologo: „Ar galite mūsų paklausti apie lovą?“, o A. Jolie jam kumšteli. Net ir perėjus patį baisiausią košmarą, viskas susidėlioja į savas vietas. Gal ir jiems reikėtų nueiti tą patį kelią, kaip ponams Smitams, ir savo konfliktą baigti ne teisme, bet psichologo kabinete“, - mano L. Malinauskas.

Anot jo, šios poros istorija yra būtent tokio filmo scenarijus. „Aš jiems palinkėčiau, kad jų situacija baigtųsi taip pat, kaip baigėsi minėtame filme. Nereikia eiti per teismus. Kaip Dievo nėra bažnyčioje, proto nėra psichiatrijos ligoninėje, taip teisingumo nėra teisme. Ten jie tik pasiklys ir susipainios, - neabejoja jis. - Bet kada galima viską sunaikinti ir subombarduoti. Kaip vaikiukai visą dieną sumerkę savo užpakaliukus prie jūros varvina smėlio pilis. Nesimaudo, nežaidžia, tik tą pilį stato. Bet mamai pašaukus namo, jie smėlio pilį be gailesčio suspardo. Viską labai lengva sunaikinti.“