- Kokias šalis planuojate aplankyti šios kelionės metu?

Martynas: Laosą, Kambodžą ir Vietnamą.

Vytaras: norėjome ir Mianmarą aplankyti, tačiau ten labai sunku įvažiuoti. Jeigu mašina suges, galbūt aplankysime tik vieną šalį.

- Kelionė per džiungles? Koks susitikimas planuojamas kaip kulminacija, ar viskas tik iššūkiai sau ir džiunglėms?

Vytaras: tikiuosi surasti amerikiečių karo belaisvį ir jį išvaduoti.

- Vietnamas valdomas komunistų, gal ruošiatės konsultuotis su A.Paleckiu?

Martynas: esame ten gyvenę, jokios nostalgijos.

Vytaras: komunizmą patys labai gerai žinome iš praktinės pusės. Kadangi esu aršus antikomunistas, man bus labai įdomu pasižiūrėti į tai kelionėje.

- Kiek pinigų kainuoja tokios kelionės kiekvienam asmeniškai ir visiems bendrai (maistui, benzinui, automobilio pirkimui, kelionėms ir t.t.)? Keliaujate turėdami grynųjų pinigų ar viską laikote banko kortelėse? Kuri kelionė atsiėjo brangiausiai?

Martynas: esame prasti skaičiuotojai. Nevedu tokių užrašų, kuri kelionė brangiausia, kuri nebrangiausia. Mūsų pasirinktas keliavimo būdas nėra brangus. Kiekvieną kartą išlaidos priklauso nuo šalies.

Vytaras: pastebėjau tendenciją, kad kiekvienos kelionės pabaigoje trūksta pinigų. O pinigus laikome įvairiai. Turime ir kortelėje, ir grynais.

- Kiek išleidžiate pinigėlių kelionėje, koks biudžetas.. Bent jau apytiksliai?

Vytaras: trečdalis Mauritanijos biudžeto. Asmeniškai aš kiekvienoje kelionėje išleidžiu apie 2000 litų asmeniniams poreikiams tenkinti.

Martynas: labai sunku atsakyti vienareikšmiškai. Nėra tokios konstantos.

- Atsiprašau, įdomu būtų sužinoti apie jūsų kelionių finansavimą? iš kur jis?

Martynas: nereikia atsiprašinėti, tai dažniausiai užduodamas mums klausimas. Keliaujame už rėmėjų ir asmenines lėšas. Nepaisant to, daug žmonių galvoja, kad keliaujame už mokesčių mokėtojų pinigus.

- Man visada buvo įdomu - kaip jūsų moterys reaguoja į dvi dvyliktąsias metų ar dar ilgiau dingstančius vyrus?

- Dėl to jos ir yra mūsų moterys, kad supranta mūsų pasirinkimą, jos žino, kad geriau pakentėti tą laiką, kol mūsų nėra nei matyti mus susiraukusius ir uždarytus.

- Ar dar nepabodo po pasaulį bastytis? Augintumėt vaikus, sodintumėt medžius...

- Visa tai darome bastydamiesi po pasaulį, vaikai auga puikiai patys. Afrikoje matėme dulkėse besivoliojantį vieną mažą vaiką... Vietiniai sakė, kad Afrikoje vaikai patys auga, o Europoje juos reikia auginti. Dingstame tik mėnesiui, galbūt tik susidaro toks įspūdis, kad ilgam, bet iš tiesų 11 mėnesių esame namie.

- Girdėjau, kad pirkote jau mašiną kelionei. Papasakokit apie ją ką nors? Kokia jos būklė? Ar patemps kelionę?

Vytaras: praktika rodo, kad nepaisant būklės, visi automobiliai keliones patempia, nuotraukose matėme, kad prie naujojo mūsų automobilio stiklo pridėtas didelis ventiliatorius. Į komplektaciją įtrauktas vietnamietis.

Martynas: pasakymas "pirkote" apie tuos kraštus...

- Ar šį kartą rinksitės patikimesnį automobilį (jūsų praeitos kelionės pabaiga šiek tiek nuvylė žiūrovus)?

Martynas: nuvylė kuo? Mūsų pasirinktas keliavimo būdas yra neatsiejamas nuo tokių automobilių.

Vytaras: toks automobilis garantuoja gerą fabulą. Laukiame susitikimo su automobiliu kaip su moterimis. Kai paspardysim padangas, suprasim, koks tai automobilis. Garsėjame kaip geri mechanikai, mokame prisukti žadintuvą.

- Kaip ištveriate tuos kelionių mėnesius be moterų?

Vytaras: jeigu tai būtų mėnesiai, neištvertume. Mūsų antri vardai yra saikas, valia ir ištvermė.

- Kai leidotės į pirmąją kelionę, ar darbdaviai suprato šį pageidavimą? Kiek pamenu, tuo metu dar iš anksto nežinojote, ar kam reikės tos medžiagos, tad išėjote ilgų atostogų, ar jus išleido?

Martynas: galima pasakyti, kad esame nepriklausomi. Neturime tiesioginės ataskaitos kažkam, neturime etato.

Vytaras: antrą ir trečią kelionę dirbau LRT, imdavau neapmokamų atostogų.

- Kaip jūsų šeimos vertina visas keliones? Ar nepriekaištauja, kad pabėgate iš kasdienio gyvenimo ilgam, paliekate žmonas, vaikus?

Vytaras: vaikai prašosi kartu, žmona taip pat kartais keliauja.

Martynas: žmonos ir vaikai supranta mūsų pasirinkimą.

- Gal jau planuose yra ir kitų kelionių? Ne tik į Aziją?

Martynas: gyvename tik galvodami apie būsimą kelionę, net grįžę nepuolame planuoti, kur vyksime toliau.

Vytaras: Brazilijoje vyks futbolo čempionatas, labai norėtųsi aplankyti, bet tai turbūt būtų privati kelionė.

- Kokius futbolo klubus palaikote?

Martynas ir Vytaras: FC Liverpool. Kitaip būtų sudėtinga keliauti, jeigu skirtųsi klubas, kurį palaikome.

Vytaras: jeigu Martynas sirgtų už Chelsea, su juo nekeliaučiau, į tą patį lėktuvą nelipčiau.

- Kodėl į kelionę nepasiimate daugiau žmonių? Juk didelėje komandoje keliauti ir smagiau, ir drąsiau. Tiek daug norinčiųjų yra prisijungti prie jūsų ekspedicijų...

Martynas: jeigu mes priimtume visus, kurie pageidauja, tai emigracijos mastai pranoktų lūkesčius.

- Ar abu vežatės savo fotoaparatus į keliones ir kuris daugiau nuotraukų parsivežate?

Martynas: su mumis keliauja dar du žmonės. Operatorius Edis ir mūsų sąžinė Jonas, kuris fotografuoja keliones.

Vytaras: visi ir fotografuojame, ir filmuojame, ir gaminame maistą. Visi
- plataus profilio specialistai.

- Jei neklystu, tai Peru dar neaplankėte? Bet kitą mėnesį išvykstu į ten, tad jei ten vis dėlto buvote, esate girdėję apie ją ar tiesiog bendrais Pietų Amerikos bruožais, gal galėtumėt pasidalinti kažkokiais patarimais? Kultūriniais, saugumo ir pan.

Vytaras: paragaukite Saviche ir krosnyje keptos jūrų kiaulytės. Į Mačiu Pikčiu siūlyčiau nuvykti traukiniu.

Martynas: Mes ten buvome. Knygoje "Kartą Pietų Amerikoje" yra viskas aprašyta.

- Kodėl keliaujate su Buda, o ne su Kristum?

Martynas: mūsų pavadinimuose dažnai yra žodžių žaismo. Tikslus kelionės pavadinimas - "Su Būda per džiungles". Būda yra ir automobilis, ir vietinės dievybės vardas.

- Kada planuojate aplankyti paskutinį likusį žemyną-Australiją?

Martynas: kada pajusime, kad ten norime važiuoti.

- Kiek kilometrų planuojate nuvažiuoti?

Vytaras: apie 6000. Planavimas yra viena, o kaip išeina... Neaišku. Bandome skaičiuoti.

- Kelionė po Rusiją ar per Rusiją ko gero būtų pati "topiškiausia"... Kaip manot?

Martynas: į šį klausimą atsakome paprastai: mes dar nepasiilgome Rusijos, buvome ten daug kartų savo ir nesavo noru. Bet galbūt ateis laikas ir Rusijai.

- Kodėl keliaujate tik ten, kur šilta? Daugiau ekstrymo, vyrai!

Vytaras: man nėra vietų Žemėje, kur būtų šalta. Dėl Martyno šiek tiek išgyvenu. Titikakos ežere maudytis Martynui buvo žvarbu, o man - kaip arbatėlė. Dėl tam tikrų specifinių kūno skirtumų. Galbūt kada vyksime į Grenlandiją, Kanadą ar Aliaską. Karštyje niekaip neatvėsi, o šaltyje visuomet gali sušilti.

Martynas: buvome šalia Antarktidos. Žiūrovams būtų nuobodu 5 laidos dalis žiūrėti į visą laiką tame pačiame fone slidėmis šliuožiantį Vytarą.

- O kuo blogai yra keliauti lėktuvais paaiškinkit. Kodėl su tomis mašinomis? Gi pavargstat, mažiau per tą nuovargį pamatot...

Martynas: patogus gyvenimo būdas migdo.

Vytaras: keliaudamas automobiliu esi pats sau režisierius, sprendimus, kur pasukti ir kur sustoti priimi pats.

- Ar skaitote kelionėse knygas? Kokios mėgstamiausios jūsų knygos? Vytarai, kada išleisi knygą? Gal kitai knygų mugei?

Vytaras: per kiekvieną Knygų mugę sau pasakau, kad kitai mugei išleisiu knygą. Kelionėje neskaitome, tiesiog nėra kada. Man labai patinka Martyno Starkaus knygos. Jose yra vienas pozityvus herojus. Tas stambesnis.

- Kada maždaug išvysime pirmąjį kelionės epizodą? Vasaros pabaigoje?

Martynas: taip, per TV3 rugpjūčio pabaigoje.

- Kiek girdėjau, svarstėte kelis variantus, kur keliauti. Kodėl būtent šis maršrutas?

Vytaras: lemPtis. Turime savo žargone šį žodį. Jis žodžių lemtis ir lemputė hibridas.

- O ką jūs darote, kai susipykstate. Juk taip tikrai būna - ypač per pirmąsias išvykas, kol apsigludinate ir pan.?

Martynas: nesipykstame. Galbūt esate pats sunkaus būdo ar nepavyksta surasti tinkamų bendrakeleivių?

Vytaras: kiekvienas galėtų papasakoti apie daugybę būdų, kaip nugludinti kampus.

- O kodėl su jumis nekeliauja Marka Mikutavičius?

Martynas: vieną kartą pasiūlėme, buvome ir bilietą nupirkę, tačiau paskutinę akimirką persigalvojo, todėl daugiau nekviečiame.

Vytaras: gal jis dar subręs.

- Gal jau nusibodo keliaut vyriškoj kompanijoj? Gal į džiungles paimsit ir moteriško kvapo?

Martynas: o kas iš to? Pradės reguliuoti gyvenimą.

Vytaras: man mieliausias kvapas - benzino.

- Būtinai pasiskiepykit, kad grįžtumėte sveiki gyvi.

Martynas: esame priskiepyti keliems gyvenimams į priekį.

Vytaras: jau ir šiuo metu skanaujame tabletes nuo maliarijos.

- Girdėjau, kad tabletės nuo maliarijos vimdo, nuo jų pykina. Ar jums pasireiškia irgi nemalonių simptomų? Keliaudamas į maliarijos zonas negeriu tų tablečių, nes nenoriu blogai jaustis, bet taip rizikuoju susirgti maliarija.

Martynas: mums vaistai skanūs.

Vytaras: jokių šalutinių poveikių nebuvo. Žinau žmonių, kurie iš kelionių grįžta sirgdami maliarija.

- Ar kelionėse susirgote bent kartą kokia rimta liga ("be vožtuvų atsidarymo")?

Martynas: kartą Indijoje buvau išėjęs parai į save, suvalgęs kiaušinienės iš batsiuvo rankų. Matyt, per daug batų tepalo buvo įdėta.


- Sakykite prašom, ar jus vyras ir žmona?

Martynas: santykiai nesantuokiniai.

Vytaras: laukiame partnerystės įstatymo.

- Kur bus transliuojama jūsų keliones video?

Martynas: DELFI ir mūsų "Facebook" paskyroje, jei pavyks įkelti medžiagą.

Vytaras: jeigu pavyks išryškinti juostą.

- Ar suradote šiose šalyse lietuvių, pas kuriuos galima būtų apsistoti? Kas bus gidas šioje kelionėje?

Vytaras: lietuvių yra visur, Vietname taip pat jų yra nemažai.

Martynas: gidas bus vienas ir nepakeičiamas. Marcelo iš Argentinos, tik šįkart per atstumą.

- Kokiomis užsienio kalbomis jūs susikalbate be gestų kalbos?

Vytaras: visas vietines greitai perkandame, sunkiausia - kinų. Keisčiausia, kad išvykęs iš šalies iškart pamiršti kalbą.

Martynas: Vytarui ji buvo sunkiausia, nes tik penktą dieną pradėjo normaliai bendrauti su kinais.

- Ar yra minčių rašyti knygą ir apie šią kelionę? Aišku, gal dar per anksti apie tai galvoti, dar net nenuvykote, bet vis dėlto?

Martynas: skirtingai nei keliones, knygos neįmanoma suplanuoti. Arba istorijos gula iškart arba laukia savo laiko.

Vytaras: rinksiu medžiagą kulinarinei knygai "Svetimi puodai".

- Martynai, tavo knygos patenka tarp labiausiai skaitomų, ar iš tokių knygų įmanoma išgyventi, jei neužsiimtum jokia kita veikla?

Martynai: jeigu neužsiimčiau kita veikla, knygų nebūtų.

- Kai keliavote Kinijoje, visą laiką turėjote lydinčių vietinių žmonių. Atrodė, kad nelabai galite išsukti iš kelio ir būti spontaniški. Ar planuojate naudotis vietinių paslaugomis ir šioje kelionėje ar bandysite daugiau išsiversti patys?

Martynas: priklauso nuo vietinių saugumiečių įkyrumo. Kinijoje mums trukdė pirmas dvi dienas, vėliau jie tapo mūsų draugais.

Vytaras: manau, kad šioje kelionėje nebus tokių problemų.

- Kokios savybės jus labiausiai žavi vienas kitame?

Martynas: gal greičiau erzina, nes nėra čia kuo žavėtis.

Vytaras: aš jame išvis nieko gero nematau, nes jam moterys Kolumbijoje sakė "Mano širdele, mano meile". Kaip man jaustis?

- Kodėl kelionių filmukai būna tik 5 dalių? Juk medžiagos tikrai užtektų ir gerokai ilgesniems filmukams. Manau, daugeliui neprailgtų, galėtų žiūrėti ir žiūrėti.

Vytaras: veikia vidinė cenzūra.

Martynas: tai yra optimalus rezultatas, ką galima sukurti per mėnesį. Mes tiesiog taip įpratome dirbti.

- Filosofinis klausimas: Ar kelionės padeda atrasti save, ar tikrai jose praturtėji dvasiškai? Tiek daug kalbama, bet norisi girdėti iš racionalesnių lūpų atsakymą.

Vytaras: nušvisti nenušvitome, bet atradimų buvo daug. Iš tikrųjų suvokiau, kad žmonės iš esmės yra humaniški. Tai nėra vien žodžiai. Valdžia gali būti bloga, o žmonės visuomet linkę daryti gerą.

Martynas: kelionėse atsiranda daugiau pakantumo.

- Esate už AE ir skalūnines dujas ar prieš?

Vytaras: aš esu už. Man geriau japoniška atominė negu Astravo. Dėl skalūnų dujų, mano tėvai yra geologai, turiu savo tvirtą nuomonę. Man žymiai svarbiau atrodo energetinė nepriklausomybė nei išvedžiojimai.

Martynas: antrinu tvirtai nuomonei.

- Kokių lauktuvių prašo dukros?

Martynas: mano dukros patenkintos tuo, ką gauna dovanų bet kokiu atveju. Poreikiai minimalūs: saldainiai.

Vytaras: su sūnumi susitariame, kad kai grįšiu iš kelionės, čia vietoje nueisime kažkur ir jis ką nors išsirinks pats.

- Ką parsivežate iš kelionių be įspūdžių? Gal moterims karolių?

Vytaras: iš Afrikos parvežiau daug karolių, menininkė perdarė juos. Iš Indijos parsivežėme įdomių perlų. Po to, kai Martynas parsivežė bizono kaukolę, stengiasi vežtis kuo mažiau.

Martynas: iš kiekvienos kelionės parsivežame vis mažiau ir mažiau.

- O tai kaip jūs su žmonomis atostogaujate? Negi jos nenori ilsėtis kartu Maljorkoj ar kokiame Egipte?

Vytaras: pažiūrėkite į mus, koks su mumis poilsis? Į Egiptą tikrai nenorime. Su šeima atostogauju Lietuvoje, Juodkrantėje.

Martynas: vykstame ir su šeima atostogauti.

- O šiam projektui bus sukurta daina?(kaip pvz. Mikutavičiaus daina apie Snaigę)...

Martynas: taip, bus. Šįkart Saulius Prūsaitis mums yra paruošęs kūrinį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (132)