Lietuvis verslininkas savo ateitį sieją su Australija, tačiau Lietuvos iš savo gyvenimo žemėlapio sako dar neketinąs išbraukti. Jis tikina, kad Australija – atvira šalis ir jauniems amžiumi ir vien tik širdimi. Žilvinui teigiamų emocijų viešint Australijoje suteikia ne tik sutuoktinės Elle Martin buvimas šalia, bet ir ramios pavienės salelės, kurių pliažuose sportuodamas Žilvinas gali atsipalaiduoti, nes žino, jog žmonių šalia nesutiks. Verslininkas yra bendravęs ir su senaisiais emigrantais iš Lietuvos. Anot jo, pastarųjų gretos čia sparčiai retėja, „o jų pakeisti kol kas nėra kuo. Tačiau toks gyvenimas, likimas“, – sako Ž. Grigaitis, pastaruoju metu savo laiką investuojantis į Australijos prisijaukinimą ir naujas pažintis. „O pasaulis – pilnas galimybių ir tik laikas parodys, kur bus mano tikrieji namai ir darbai“, – DELFI kalbėjo Melburne apsistojęs žinomas verslininkas.
- Kada pirmą kartą atradai Australiją? Kokiomis aplinkybėmis teko ten nukeliauti?
- Australija man visada kažkodėl atrodė labai toli ir sunkiai pasiekiama, šalis man kažkodėl atrodė pilna problemų. Pirmą kartą čia apsilankiau savo dabar jau žmonos Elle kvietimu pamatyti ir pajusti, kas yra Melburno žirgų lenktynės (Melbourne Cup Carnival – angl.). Tai vienas svarbiausių sporto ir visuomenės renginių Viktorijos valstijoje. Renginiui iš anksto ruošiasi ir verlas, ir gyventojai. Melburno žirgų lenktynės – 4 dienas trunkantis renginių ciklas. Juose apsilanko iki 100 tūkstančių žmonių.
Renginys turi kelių protokolų ir leidimų-reikalavimų lygius. Nuo jų priklauso, kur jūs galite pakliūti. Visi lankytojai turi atitikti aprangos kodus, priklausomai nuo dienos ir kvietimų, privaloma dėvėti juodą arba baltą smokingą ar kostiumą.
Buvau pakviestas į specialią VIP ložę „Chairman's Club“. Tuo metu lietuviai turėjo turėti pilną vizą (siųsti dokumentus į Australijos ambasadą Berlyne) ir ją gauti buvo pakankamai sunku. Man specialiai paskambino iš Australijos ambasados Berlyne ir paklausė, ar aš tikrai turiu kvietimą. Pasakiau jiems savo kvietimo ir staliuko numerius, ir jiems to užteko. Noras jau buvo nusiųsta apie 20 dokumentų, taigi, praėjus 15-ai minučių po skambučio elektroniniu paštu aš gavau pirmąją Australijos vizą.
Tai atrodė keista, bet po šiek tiek laiko patekau į VIP tribūną, supratau, kad tik apie 200 žmonių gali patekti į „Chairman's Club“, o tūkstantinė minia – ne.
- Kas Australijoje labiausiai žavi? Kuo ją išskirtum iš kitų pasaulio šalių?
- Į Australiją skraidžiau ne vienerius metus. Ir atskirai, ir keliaudamas aplink pasaulį dariau čia sustojimą. Visada atrasdavau ką nors įdomaus ir skirtingo. Būtina žinoti, kad šalis yra didelė ir aišku, labai skirtinga tiek klimato atžvilgiu, tiek žmonių, nors čia gyvena tik 20 mln. Manau, visi ir taip žino, kad Australija yra jauna šalis ir jos istorija yra kukli. Vietinių gyventojų dalis yra pakankamai maža, o jų visuomenė susidarė iš emigrantų po pirmojo ir antrojo pasaulinių karų. Pirmoji emigrantų lietuvių banga į Australiją atvyko būtent po antrojo pasaulinio karo ar jo metu.
Labiausiai žavi tai, kad visi miestai yra labai skirtingi, čia ypatinga gamta. Šalis labai pasikeitė nuo mano pirmojo apsilankymo prieš 11 metų. Esamų išteklių dėka šalis tapo turtinga, čia aukšto pragyvenimo lygis ir specifiniai reikalavimai. Žavi, kad yra labai daug galimybių, o jaunimui yra kur pasireikšti ir išbandyti, ir jei mėgsta saulę, jūrą ir polėkį, reiktų pagalvoti apie Australiją, nors šalis atvira visiems – tiek jauniems amžiumi arba tik širdimi.
- Jeigu lygintumėte Australiją su Amerika ar Vakarų Europa, kokių pranašumų turi ši talis?
- Palyginti sunku. Amerika buvo laikoma svajonių ir galimybių šalimi. Buvo manoma, kad kiektienas ten ras, ką veikti ir kaip išgyventi. Prieš vykstant į Australiją reikia daugiau pasiruošimo, reikia apgalvoti, kodėl, kaip ir dėl ko tą darau. Bent dabar, kiek teko bendrauti su jaunais žmonėmis, rasti, kaip išgyventi, nėra labai sunku. Nors matau, kad galimybių čia yra visiems, ne tik jaunimui. Čia viskas labai savita, reikai adaptuotis, prisitaikyti. Mane žavi australų užsispyrimas ir mokėjimas iš kiekvienos gyvenimo smulkmenos pasidaryti šventę.
- Ką Australijoje reiktų pamatyti pirmą kartą čia atvykusiam lietuviui per, pavyzdžiui, savaitę laiko? Ar savaitės užtektų susidaryti nuomonei, kokia tai šalis?
Svaitė – per mažai. Niujorke gali naktimis vaikščioti ir grožėtis Manhatano rajonais ir jų šviesomis bei pilnomis žmonių gatvėmis, tačiau Sidnėjus, Melburnas ir Pertas tuo pasigirti negali. Todėl savaitės tikrai būtų labai mažai norint susidaryti nuomonę apie Australiją.
Pagrindiniai miestai turi skirtingus veidus, o gamta ir jos grožis pakeri, tačiau Australijoj atstumai – milžiniški. Jeigu iš Vilniaus per porą valandų gali nuskristi į kitą šalį, tai Australijoj iš Melburno į Sidnėjų, dar vadinamu australietišku Majamiu, skrydis trunka pusantros – dvi valandas.
- Ar yra kokių svarbių vietų, kurios būtų žinomos tau, bet dar neatrastos turistų?
- Tokių vietų yra labai daug ir tai priklauso nuo žmogaus pomėgių. Čia atvykę galėtų rinktis bet kurį vandens sportą, pradedant nardymu ir jėgos aitvarais, baigiant vandens slidėmis, nors dauguma australų vandens slides išmėgina Naujojoje Zelandijoje. Laukinės gamtos grožis, Didysis rifas, vyno keliai ir privatūs vyno dvarai, vietos maisto ragavimas, o kur dar aborigenų menas ir istorijos subtilybės. Čia tikrai yra ką pamatyti.
Turiu savo mėgstamas vietas ir džiaugiuosi, kad žmonos draugai ten turi savo vasaros namus ir dvarus, kur galiu grožėtis tiek vandenynu, pingvinais ar laukiniais pležais ir nesutikti nė vieno žmogaus, tik gyvūnus. Gamtos apsaugai čia skiriamas labai didelis dėmesys ir apribojimų yra labai daug.
- Ar sieji savo ateitį su Australija?
- Turbūt ne aš vienas planuoju ateitį, bet pasaulio integracija ir galimybės yra plačios. Užsidarymas vienoje šalyje šiomis dienomis būtų nelabai suprantamas. Per penkerius – septyneris metus Australija pasiekė labai daug, kad galėtų tapti Azijos šalių, Kinijos, Amerikos ir net Lotynų Amerikos tam tikrų šalių verslo vystymosi ir plėtros partnere. Taigi, žinoti, kas vyksta Azijos šalyse ir Kinijoje per australų prizmę yra labai įdomu ir naudinga. Australijos kompanijos daug investuoja į aplinkines ekonomikas.
Šiuo metu ir karjeros, ir savo asmeninių ambicijų įgyvendinimui renkuosi Australiją, bet niekada nesakau niekada, nes projektai, verslo žmonės ir aplinka yra tarptautinė, o ne lokali. Todėl reikia žiūrėti į priekį, bet ne atgal, o kaip bus ateityje, parodys laikas.
Lietuva man lieka svarbi dėl kai kurių verslų ir savo šalies niekada neišbraukiau iš planų. Tiesiog reiktų sukaupti dar daugiau patirties ir jei naujos galimybės atidarys daugiau durų, Lietuvoje bus smagu. Šiuo metu patirtis man pasitarnauja dirbant tarptautinės prekybos ir mados komunikacijos srityje, kaip ir nekilnojamojo turto projektų valdymas, todėl Australijoje matau tikrai daug galimybių.
- Ką svarbu žinoti apie Australijos klimatą, gamtą ir gyvūnus tiems, kurie susiruošė čia atostogauti, pavyzdžiui, mėnesį? Kokius pagrindinius dalykus reiktų žinoti?
- Reiktų labai tiksliai susidryti planą, kur ir ką norite pamatyti, suskaičiuoti būsimas išlaidas, nes Australija nėra pigi šalis ir kelionės šalies viduje – brangios. Elektroninėje erdvėje galima rasti daug informacijos apie vietas ir galimybes. Šalis – tropinė, todėl kelionių draudimu pasirūpinti būtina. Krokodilai, gyvatės, vorai sutinkami tik tam tikroje šalies dalyje ir jei galvojate, kad kengūros labai draugiškos ir mielos, tai yra mitas. Jos gali užpulti ir net panaudoti savo ilgus nagus. Gamtoje privalu elgtis atsargiai, taip pat vairuojant. Greičio matuokliai gali būti visur ir tikrai ne kaip Lietuvoje. Policija čia važinėja nežymėtais automobiliais, o kameras sumontuojamos nepastebimai, todėl jus sustabdyti už greičio viršijimą gali net už kelių kilometrų nuo vietos, kurioje spustelėjote akseleratorių.
Kiekviena valstija turi skirtingus įstatymus, kurie saugo gamtą ir gyvūnus, todėl reikia būti atidiems. Gamtai apsaugoti ir prižiūrėti čia skiriami dideli pinigai. Melburne gali būti keturi metų laikai per savaitę, Sidnėjuje gali būti karšta, o Perte gali tiesiog degti nuo karščio, Tasmanijos saloje gali „džiuginti“ tik 10 laipsnių šilumos, bet tai – Australija ir tai yra nuostabu.
- Ar turi savo mėgstamiausią miestą?
- Patinka Melburnas, kur šiuo metu ir gyvenu. Sentimentai užplūsta Sidnėjuje, kuris yra labai judrus ir turi savo veidą bei istoriją. Mėgstu leisti laiką Auksiniame krante (Gold Cost – angl.), banglentininkų rojuje, vadinamame Australijos Majamiu, kur galima rasti visko: nuo prabangaus „Palazzo Versace“, pasivaikščiojimo specialiu tiltu „Skypoint“, kuris yra 270 metrų virš jūros lygio, iki vandens sporto, jūros gėrybių, restoranų, barų ir klubų. Čia rasi ir atskirų ramių salelių be žmonių, kur niekas netrukdo, o sportuodamas pliaže nesutiksi nė vieno žmogaus.
- Kokios emocijos užplūsta, kai žinai, kad iš saulėtos šalies teks sugrįžti į Lietuvą?
- Dabartinės sąlygos yra tokios, kad dar tebeturiu daug nepabaigtų darbų ir reikalų Vilniuje bei Londone. Privalau būti mobilus, nors turiu noro pasidalinti kai kuriomis verslo idėjomis su draugais Lietuvoje ir galbūt net jas pabandyti įgyvendinti. Gali būti, kad ateityje Lietuvoje atsiras daugiau prekių ir paslaugų iš Australijos. Lietuva yra mano gimtoji šalis ir joje man pasisekė įgyvendinti kai kuriuos verslo sumanymus, todėl jei tik aplinka bus palanki, nematau poreikio atsisakyti sumanymų.
- Ar turi kokių svarbių pastebėjimų apie Australiją kaip verslininkas? Gal šioje šalyje daugiau galimybių nei Europoje?
- Manau, Lietuvos verslą atbaido atstumas ir vietinių mentaliteto nežinojimas. Jis yra skirtingas ir nelabai turiu su kuo palyginti. Šalies ekonomika yra stipri, integruota į Amerikos bei Kinijos rinkas. Jų dėka Australija neturėjo ekonominių nuopuolių. Australijos vidaus rinka yra konkurentabili, nekilnojamojo turto rinka yra plačiai išvystyta, o darbo jėga brangi. Tai brangi šalis, bet visi čia gali rasti savo vietą po saule. Galimybių verslui čia taip pat yra, bet kaip kiekviena šalis, taip ir Australija turi tam tikrų apribojimų.
- Gal teko susidurti su australų nuomone apie lietuvius emigrantus? Kaip jie ten vertinami?
- Lietuvių emigrantų čia nedaug, bendros nuomonės apie juos nėra. Yra pavienių lietuvių, kurie nuveikė kažką ryškesnio tam tikrose srityse ir iš esmės nuomonė apie Lietuvą yra nebloga.
Mes visada buvome darbštūs ir siekiame, ko norime, išlikome net ir sudėtingomis sąlygomis. Kiek teko kalbėti su senaisiais emigrantais, jų gretos čia stipriai retėja, o jų pakeisti kol kas nėra kuo. Tačiau toks yra gyvenimas, likimas.
- Jeigu Australiją reiktų apibūdinti trimis žodžiais ilgai nesvarstant, kokie jie būtų?
- Kokia tavo pamėgtoje šalyje yra švietimo sistema? Kaip vertini lietuvių šansus turint galvoje studijas aukštosiose mokyklose?
- Teko bendrauti su švietimo atstovais, mokytojais. Sistema yra tokia kaip ir kitose pasaulio šalyse: privatus ir valstybinis mokslas. Čia yra universitetų gradacija ir aišku, prestižiniai universitetai. Australai gali pasigirti savo universitetais, nes iš 500 pasaulio universitetų, Melburno universitetas yra 35-oje vietoje, Sidnėjaus – 61-oje, Kvinslendo – 72-oje vietoje. Šį reitingą sudarė Taivanio universitetas ir vertino 500 pasaulio universitetų pagal išplėstinę vertinimo sistemą.
Australija savo aukštąsias mokyklas plačiai reklamuoja Azijos regione. Studentai gauna tam tikras išlygas vizoms. Kiek teko girdėti, vizas žmonės vėliau panaudoja kaip atvykimo ir tolimesnio buvimo šalyje įrankį. Įstatymuose neseniai padaryta daug pataisų, kad studentiškos vizos nebūtų konvertuotos į dabo ar rezidentų vizas. Nuo kitų metų brangsta visos vizos, kai kurios brangs net 400 proc. Darbo viza studentui, turinčiam reikiamą kvalifikaciją ir galinčiam pretenduoti į darbo vizą brangs nuo 315 Australijos dolerių iki 1260.
Nemažai Australijos didžiųjų kompanijų savo ateitį mato Azijos šalyse ir net Lotynų Amerikoje, todėl, aišku, karjeros galimybės neapsiriboja tik Australija. Lietuvių galimybės čia tokios pačios kaip ir kitų studentų. Australijos visuomenė – emigrantai.
- Ar kada turėjote minčių į Australiją išvykti visam laikui?
- Niekada apie tai negalvojau, svarstydavau apie karjeros galimybes Amerikoje ir jei būčiau laiku susitvarkęs dokumentus, tikrai kurį laiką būčiau praleidęs Amerikoje, bet niekada nesakau niekada ir dabar tiesiog vertinu aplinką, susitinku daug žmonių iš verslo pasaulio, pamogų ir televizijos. Kadangi turiu sulaukti visų atsakymų dėl savo dokumentų, tai šį laiką investuoju į pažinimą, supratimą, Australijos prisijaukinimą. O pasaulis – pilnas galimybių ir tik laikas parodys, kur bus mano tikrieji namai ir darbai.
