„Tai buvo meilė, kuriai nepavyko išsipildyti. Juk meilė – tai toks jausmas, kuriam reikia dviejų. Jeigu vienam kyla abejonių, arba jeigu jis ko nors bijo, nedrįsta – tada meilė subyra. Jos nelieka. Lieka vienas žmogus. Su jausmu... arba be jo.“, - žurnalui „Panelė“ prisipažino viena perspektyviausių šalies dainininkių.

„Viskas prasidėjo prieš dvejus metus. Spėjau ir Londone pagyventi, ir čia sugrįžti. Labai daug dėl šio žmogaus paaukojau. Buvau tarsi akla, nieko aplink nematanti ir negirdinti. Išprotėjusi nuo meilės. Mums abiems buvo labai gera. Turėjome nuostabų laiką. Tokių jausmų, kokius išgyvenau, dar niekada nejaučiau.

Paklausta, kodėl meilės istorija baigėsi taip skaudžiai, Jazzu atsakė: „Supratau, kad kai kurie žmonės niekada nesuauga, nesubręsta kaip asmenybės, visada yra priklausomi nuo – „O ką pasakys kiti?“ Reaguoja į kitų nuomonę...  Geriausia reabilitacija – koncertai. Kai dainuoju, kai žmonėms gera, užsimirštu, panyru į kitą pasaulį. Tik kas būna po jų? Vėl sunku. O aš labai jautrus žmogus. Sunkiais momentais net skambinu mamai ir prašau vežti mane į sodybą, paslėpti nuo visų. Dabar noriu vienintelio – išsivalymo. Man anksčiau atrodė, kad nesąmonė po skaudaus sukrėtimo kažką drastiškai keisti. Bet dabar suvokiu, kad man to reikia!“.

Išsamiau apie ilgai slėptą Jazzu meilę, apie santykius su komiku Justinu Jankevičiumi taip pat apie būsimą karjerą Europoje skaitykite rugsėjo „Panelėje“.