Po talentų konkurso Holivude su dviem apdovanojimais (senjorų pop ir klasikinio dainavimo kategorijose) grįžusi D. Bilevičiūtė pasakojo labiausiai apsidžiaugusi ne pelnytais titulais, o naujomis pažintimis.
„Gavau kvietimą susitikti su žinomu prodiuseriu, kalbėjomės valandą. Jis - tarptautinis prodiuseris, turintis studijas Anglijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Los Andžele bent keturias. Dirba jis su tarptautiniais projektais, visko neišvardinsiu, bet labiausiai įstrigo, kad Philui Collinsui dainas rašo. Dabar derinami kontraktai, sąlygos su juristais. Tikiuosi per mėnesį susiderinsim ir tada tiksliai žinosiu, kada prasideda mano darbai su juo. Į Ameriką neskrisiu – keliausiu į kurią nors studiją Europoje“, - su DELFI ateities planais dalinosi D. Bilevičiūtė.
Pasak D. Bilevičiūtės, konkurencija konkurse milžiniška, bet vieną kartą pabuvusi ji sako jau žinanti, kaip laimėti ir yra pasiryžusi, vėl kartu su keliomis mokinėmis, žygį į Ameriką pakartoti.
„Per konkursą tapau numylėtine, beveik visi organizatoriai žinojo mano vardą. Mano kategorijoje buvo daug stiprių dainininkų. Iš viso varžėsi apie 6 tūkstančius dalyvių įvairiose kategorijose – pagal amžių, sritį. Bet atkreipiau dėmesį, kad labai daug stambių – didelės krūtinės, užpakaliai, žinot, kaip pas juodaodžius. Aš ėjau ir kaifavau, dar ir prodiuserei sakiau: „Kaip man smagu, kad čia tiek daug tokių gražių storų žmonių kaip aš. O ji į mane pažiūrėjo ir pasakė: „Jūs prieš juos esate coliukė!" Tikrai važiuosiu ten ir po metų, eisiu ir į kitas kategorijas, žinau, ko reikia konkurse."
Dainą nustebino konkurso mastas: „Tai stiprus konkursas su holivudine televizija, kuri viską filmavo.“
Visas tris savaites D. Bilevičiūtė Amerikoje jautėsi it karalienė: mėgavosi dėmesiu, gyveno puikiuose viešbučiuose, o po konkurso beveik dvi savaites keliavo po šalį.
„Iš pradžių gyvenom Los Andželo pačiam centre, ten nuolat vyko holivudiniai filmavimai. Man atrodo, mūsų viešbutyje gyveno kažkokia manekenė, nes matėme rytietiško grožio moterį, kurios šunį nešė apsauginis. Šuo pats net nevaikšto! O nakvynė kainavo mums visai nebrangiai, nes didžiąją dalį padengė konkurso organizatoriai.“
Palikusi Los Andželą, D. Bilevičiūtė su dar šešių žmonių kompanija ir gide automobiliu sukorė 3500 kilometrų.
„Prie Didžiojo kanjono nusifotografavau su indėne, kuri mus pakalbino. Iš jos išmokau pačius gražiausius žodžius. „Nojo nana", kurie reiškia „Eikite su grožiu". Ne taip, kaip pas mus sako. Didysis kanjonas yra tokio grožio, kad tikrai nuneša į kosmosą. Aišku, ir tas bendravimas su indėne buvo įdomus, apsikeitėm kontaktais, manau, bendrausim. Ką dar noriu pasakyti apie indėnes – jos nerealiai storos moterys. Jos už mane dvigubai storesnės. Čia man buvo šokas, negalėjau suprasti, kdoėl jos tokios storos. O vyrai kūdučiai“, - stebėjosi ekscentriškoji Daina.
Dar vienas maloniai nudžiuginęs dalykas – patogūs viešbučiai. „Visi viešbučiai gražūs, visur baseinai, dideli kambariai, lovos tokios, kad gali dar tris vyrus pasiguldyt. Ir mokėjom nebrangiai: su kuru, nakvynėmis, gide šita kelionė kainavo apie tūkstantį dolerių.“
Per dvi savaites Daina dar apsilankė didžiuliame sekvojų parke, nuvyko į Las Vegasą, San Franciską.
„Las Vegase gyvenom pačioj centrinėj gatvėj, keturių ar penkių žvaigždučių viešbutyje. Ir ten visą laiką kas nors vyksta – mūsų viešbutis netoli tos vietos, kur Celine DIon, Eltonas Johnas koncertuoja. Na, o pats viešbutis, aišku, užverstas automatais. Kadangi nesu azartiška, prie jų tik nusifotografavau“, - artėdama prie pasakojimo kulminacijos sakė D. Bilevičiūtė.
Kone labiausiai dainininkę pribloškė San Franciskas: „Ten nerealiai! Nerealiai! Nors ir po žemės drebėjimo. San Franciske, aišku, didžiausią įspūdį paliko gėjų kvartalas. Buvo šokas: vėliavos, parduotuvytės, jie ten kartu vaikšto, viens į kitą žvilgčioja, o kai sustojom prie šviesoforo, pamačiau, ko nemačius. Vyras ėjo tik su maike, o jo „ta vieta“ buvo kaip šuniuko – užrišta apynasriais. Taigi, jie gatvėj vaikšto nuogi. Aš nepratus prie tokių vaizdų, gal dėl to ir šokiravo.“
DELFI galerijoje - kelios Dainos šlovės akimirkos:
