29 kilometrus nuo Šilutės mus pavežė, antraip būtumėm pavėlavę į tiesioginį „Labo ryto" eterį. Esmė ne principingumas, o požiūris ir patyrimas. Taip įveikėme 150km paskutiniąją parą.. Norint kažkiek patirti ir su žmonėmis pabendrauti neužtektų laiko, o buvo dienų, kai įveikdavom atstumą, kuris įkandamas ir pėsčiajam. Nepaisant to, daug įspūdžių ir pastebėjimų išliks dar ilgam.

600km. 8 dienos ir 7 naktys. Pritrūko 8 kaštonų išdalinti geriems žmonėms. Džiaugiamės, kad Šilutėje radome augančius 8 kaštonus pradinės mokyklos kiemelyje.

Supratome vieną dalyką po kelionės. Svarbu ne kilometrai, ne dienos, ne pinigai, o pozityvus nusiteikimas.

Labiausiai trūko laiko viskam. Neužtektų mėnesio apvažiuoti mūsų kraštą, kuriame dar vis galime surasti nuostabių, nuoširdžių ir paprastų žmonių.

Kitą savaitę „Labame ryte" - tai, kas liko už kadro ir ištikimiausio žiūrovo išpažintis.

Kuo gyvena Lietuva. 10 minčių.

Lengvas šokas (graužtukas).
Kaip reaguotumėte, jei į Jus mestų ne vaikas, o suaugęs žmogus iš važiuojančio automobilio obuolio graužtuką? Ar reikia nukirsti rankas tokiam žmogui? Turbūt ne. Ką daryti, jeigu automobilis skęsta šiukšlėse? Gal reikia suprasti, nes nebuvo vietos, kur dar vieną šiukšlę padėti. Ponia Virginija iš Šilutės sakė, kad pas ją bus labai gausus alyvinių obuolių derlius šiais metais. Reikia tuo tik pasidžiaugti.

Šiukšlės pakelėse.
Plastikiniai „bambaliai", vienkartiniai kavos puodukai, alaus skardinės sutiktos kelyje. Trūkstant net ir didžiuosiuose miestuose rūšiavimo konteinerių, papildomai jų niekas nepastatys šalikelėse kas 200 metrų. O jei ir pastatytų, ar kas pasikeistų?... Koks sprendimas turėtų būti, kai viso to norisi. Mūsų pasiūlymas, kaip ir draudimas važiuoti be saugos diržų, taip ir alui, kavai ar tiems patiems ledams.

Ar žygis dviračiais per Lietuvą padeda pritraukti balsų.
Po kelių dienų savo kelionę dviračiais pradėjo ir premjeras. Lankėsi tokiose pačiose vietose ir kaimeliuose. Taip pat krito ir susižalojo. O mūsų užklausė, ar tikrai neketiname kandidatuoti rinkimuose? Manau, visiems kandidatuojantiems reikėtų išsiruošti į žygį ir susitikti su žmonėmis.

Svetingumas.
Esi mandagus - tikrai gausi nakvynę, bent jau ant šieno. Būk atviras ir nuoširdus, gink diev nebūk su tamsiais akiniais ir rankomis kišenėse. Ištiesk ranką, kaip kokiam taro kortų būrėjui.

Dviračių takai.
Ką vadiname tikru dviračių taku, o ką rekomenduojame? Jurbarko miestas draugiškas dviračiui, Neringos dviračių tako dalis tik rekomenduojama. Patekęs į dviračių taką, nepamiršk, kad jis gali pasibaigti užtvaru, taip pat gali prasidėti tau net nepastebėjus, nes trūkta elementarių ženklinimų. Tokie mūsų pastebėjimai važiuojant iš Vilniaus į Nidą per Molėtus, Ukmergę, Kėdainius, Jurbarką, Šilutę, Klaipėdą ir Neringą.

Vairavimo kultūra ir pagalba.
Jeigu susižalojai ir tau reikia pagalbos, jokiu būdų negaišk laiko stabdydamas, o stok tiesiai po automobilio ratais. Tikėtina, kad tuomet pastebės. Vairuotojai dviratininkų nelaiko eismo dalyviais, negelbsti net ir oranžinė darbininko liemenė. Jeigu nori būti saugus, vesk dviratį šalikelėje, nepamiršk atšvaito. Maža dalis priklauso tik nuo tavęs. Svarbiausia - būk matomas.

Išlaidos.
Buvome pasiėmę po 8 litus, išleidom atvirutėms šeimoms, 1 litą pakasėm po kaštonais Šilutėje, ir nuotraukoms atsiminimui žmonėms, kurie mums padėjo.

Degradavimas mažuose kaimukuose.
Klausučių kaime vienas žygio tikslų buvo pamatyti vieną aktyviausių ne tik žiūrovų bet ir viktorinų dalyvį. Įstrigo viena iš jo minčių, kad kaime žmonės yra degradavę arba dirbantys. Tai iš dalies atspindi kaimo situaciją. Kur žiūri kaimo valdžia?

Medicina.
Lietuviai vertina dalykus, už kuriuos susimoka, bet nevertina tų, kurie nieko nekainuoja.
Viena iš įsimintiniausių kelionės momentų - Jurbarko ligoninėje pokalbis su daktarais.
Jeigu būtų mūsų valia ir žinotume, kad mokėsime už sveikatos paslaugas, ją pradėtume labiau vertint.

Kelionė. Keliaujam į svečias šalis dar nepažinę savojo krašto.
Ar esi pažinęs savo kraštą su tokiu užsidegimimu ir noru kaip svečias šalis? Ar Saulei kylant ar besileidžiant teko pravažiuoti javų lauką, miško paunksmę ar miesto senamiestį 20km/h greičiu?

Kas kelionėje svarbiausia.
Žygyje nėra svarbiausias kremas nuo saulės ar higienos reikmenys, didelis kiekis pinigų ar įvairesnis maistas. Svarbiausia nusiteikimas ir optimizmas. Priimkite įvykius tokius, kokie jie yra, nelikdami prie buvusio, o galvodami apie būsimą.

DELFI nuotraukų galerijoje - Igno ir Vaido nuotykiai keliaujant per Lietuvą:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)