„Kiaušinius marginame labai įvairiais būdais. Šiemet nusipirkome naujų dažų: briliantinių ir marmurinių. Nekantraujame juos išbandyti. Kadangi esu baigusi dailės kursus, turiu įvairių teptukų, dažų, akmenukų, „Swarovski“ krištoliukų, kuriais ir marginame kiaušinius. Anksčiau seneliai kiaušinius margindavo su vašku, dabar mes panašiai tai darome namų dailės priemonėmis, klijuodami įvairius akmenukus, perliukus ir t. t. Mūsų šeimoje kiaušiniai būna stilingi ir modernūs“, – pasakojo moteris.
Inga savęs nelaiko kiaušinių mėgėja, todėl per Velykas suvalgo tik vieną. Tradiciškai Ingos šeima Velykas sutinka giminių apsuptyje, o šventinį stalą ruošia močiutė. „Tradicinių patiekalų, gaminamų per Velykas, mano šeimoje nėra. Kasmet velykinis stalas būna kitoks, kaip aš sakau, pasitelkiame fantaziją“, – pokalbį baigė I. Paksaitė-Stumbrienė.
Tradicija – sudaužti kiaušiniais
Vienas iš projekto „Žvaigždžių duetai“ vedėjų Rolandas Vilkončius sako, kad jam Velykos asocijuojasi su atėjusiu šiltu pavasariu, bet ar šiemet jos bus būtent tokios, nedrįstų teigti.
„Paprastai per Velykas važiuojame aplankyti tėvų, giminaičių. Net neprisimenu, kad kada nors per šią šventę būtume likę namuose. Visuomet kažkur važiuojame“, – kalbėjo Rolandas.
Paklaustas, ar pats margina kiaušinius, pašnekovas prisipažino, kad visas jo marginimas susideda iš vandens užvirinimo puode ir į jį sudedamų kiaušinių. „Reikia mokėti marginti kiaušinius vašku, dažais ir kitomis priemonėmis. Man dažnai tokiems dalykams pritrūksta laiko. Nors prisimenu, kaip kartą nusipirkau iš parduotuvės lipdukų, skirtų kiaušiniams apklijuoti, ir taip juos marginau“, – nuotaikingai pasakojo televizijos laidų vedėjas.
Pasak Rolando, ant jo giminių velykinio stalo būna tiek maisto, kad reikia saugotis ir nepersivalgyti, nes po to bus bloga. „Vienintelis kasmetis tradicinis šventės patiekalas būna kiaušiniai. Kiti kasmet skiriasi. Kiek tų kiaušinių dera suvalgyti per Velykas, aš nežinau, bet manau, kad bent vieną tai tikrai. Tiesa, vienais metais turėjau pasislėpęs medinį kiaušinį, tad visus apgavau ir likau nevalgęs nė vieno “, – juokėsi R. Vilkončius.
Vilkončių giminėje yra išlikusi tik vienintelė Velykų tradicija – susidaužti kiaušiniais, juos ridenti. „Daužom tuos kiaušinius negailėdami, o kad ir kiek kiaušinių ridenam loveliu, mus, suaugusiuosius, vaikai vis tiek aplošia. Jie labiausiai ir mėgsta žaisti tuos velykinius žaidimus“, – atskleidė vyras.
Velykos – giminių šventė
Žurnalistas ir muzikantas Arnoldas Lukošius prisipažino, kad nelabai domisi Velykų tradicijomis. „Nuo to laiko, kai vedžiau, Velykas švenčiu pas savo uošvę. Kiekvienais metais išklausau jos kalbos, suvalgau vieną kitą kiaušinį. Manau, kad Velykos – puiki priežastis susitikti visomis giminėmis“, – sakė A. Lukošius.
Paklaustas, ar ir vaikystėje jam neteko dažyti kiaušinių ir žaisti velykinių žaidimų, Arnoldas nusijuokė ir papasakojo, kad miglotai prisimena, kaip vaikystėje bandė marginti kiaušinius naudodamas kojines ir svogūnų lukštus. Be to, vyras prisipažino, kad jam niekada nepavykdavo to padaryti gražiai, todėl nuo to laiko jis ir nustojo dažyti kiaušinius. „Nemoku jų dažyti, tad to ir nedarau. Visi mano prisiminimai – ganėtinai migloti, matyt, tai buvo labai ankstyvoje vaikystėje. Tačiau pamenu, kad kaime, kur švęsdavau Velykas, būdavo pastatomas geležinis lovelis, kad juo ridentume margučius. Mes, vaikai, taip ir darydavome, tačiau dabar, kai pagalvoju, visai nesuprantu, koks yra šio žaidimo tikslas“, – juokdamasis atviravo pašnekovas.
Nereikia perkrauti šventinių stalų
Kulinarinės knygos autorius ir virtuvės meistras Linas Samėnas ant velykinio stalo siūlo turėti nudažytų kiaušinių, silkių, mišrainių, saldumynų ir mėgstamos mėsos. „Svarbiausia – stalo neperkrauti“, – įsitikinęs jis.
Linas prisipažino, kad nėra dažęs kiaušinių. Pasak kulinaro, jam tiesiog nekyla ranka to daryti. „Esu matęs, kaip su svogūnų lukštais kiaušinius dažė mano močiutė. Beje, pats nesu žmogus, besivaikantis įvairių tradicijų, todėl mano šeimoje tik žiūrima, kieno stipresnis margutis. O tokių žaidimų kaip kiaušinių ridenimas loveliu mes nežaidžiame. Mano manymu, norint žaisti įvairius velykinius žaidimus, šeimoje turėtų būti daugiau vaikų, o aš turiu tik vieną. Tiesa, daug švenčių esu praleidęs darbe, todėl taip dirbdamas išmokau jų nesureikšminti“, – dėstė L. Samėnas.