— Lankote salsos pamokas. Kelerius metus rimtai treniravotės karatė, dabar užsiimate Tailando boksu. Apsigintumėte nuo užpuoliko?
— Iki šiol nesu atsidūrusi tokioje situacijoje ir tikiuosi, kad to daryti niekada neteks. Treniruojuosi ne tam, kad išmokčiau muštis. Man tos treniruotės svarbesnės dėl dvasinės tvirtybės, kai išmoksti nugalėti save. O tai praverčia ir tiesioginiame darbe.
Kartais per treniruotę, atrodo, nebeturi daugiau jėgų, bet suvoki, kad jei save perlauši, bus labai smagu. Tai — savęs ugdymo procesas.
— Bet kodėl, pavyzdžiui, ne aerobika ar koks kitas daugelio moterų labiau mėgstamas sportas?
— Kartą buvau aerobikos treniruotėje ir man nepatiko.
Kovos menai gal ir ne tokie smagūs. Juk valandą ar dvi mokaisi kelių judesių — smūgiuoti, gintis.
Bet man svarbu suvokti, kad mokausi naudingo judesio, kurio ateityje gali prireikti.
Jei tektų gintis, į netikėtumą kūnas reaguotų pasąmoningai.
