Atlikėjas ir pats savo laiku buvo neabejingas įvairiems jaunimo judėjimams. “Buvau ir pankas, ir depešistas, ir metalistas. Vienu metu simpatizavau gotų judėjimui. Tiesa, tuomet sąvoka “gotai” neegzistavo - tiesiog rengdavomės juodais drabužiais, susiveldavome plaukus ir lūpdažiu pasidažydavome lūpas – taip išreikšdavome savo simpatijas "The Cure" lyderiui Robertui Smithui”, - paauglystę prisiminė Maksas.

Kartais už norą būti “kitokiu” jam tekdavo ir nukentėti. “Tiesa, abejoju, ar dėl kildavusių incidentų būdavo kalta išvaizda - tais laikais muštynės kildavo be jokios priežasties, - pasakojo Maksas. – Labiausiai mane nustebino mokyklos direktorius. Dabartinei moksleivių kartai būtų sunku tai suprasti, tačiau kai įsivėręs auskarą pirmą kartą atėjau į pamokas, direktorius liepė jį išsiverti arba pagrasino pats auskarą išrauti. Parodžiau jam vidurinįjį pirštą ir auskaro neišsivėriau. Nuo tos dienos su direktoriumi nuolat konfliktuodavome”.