- Išsiskyrus grupei „Sheezzanova“ būta kalbų apie tavo solinę karjerą, tačiau tu nutilai... Kodėl?

- „Sheezzanova“ išsiskyrė kaip tik tada, kai tik pradėjau fotografuoti. Solinių projektų buvo keli, tačiau netikėtai ir neplanuotai visą mano laiką pasiglemžė fotografija, pradėjau studijuoti, o vėliau ir dirbti fotografijos srityje. Taigi neliko laiko muzikai...

- Per tuos metus išgirdome „Kitchen Love“ su Wild Idler, kas buvo dar sukurta?

- Buvo pavienių projektų su įvairiais elektroninės muzikos kūrėjais. Tokiais, kaip Dumaz, taip pat keletas dainų su tais pačiais Wild Idler bei progressive stiliaus daina „You are my future“, kuri laikoma „Pure Future“ festivalio himnu.

- Ką reiškia šis naujasis vaizdo klipas? Ar tu pradedi naują muzikinį etapą, ar tai yra tavo hobis?

- Lietuvoje labai daug dirbau, o dabar išvažiavau į Paryžių, nes norėjau kuo daugiau kurti ir stengiuosi tai daryti visose srityse kiek įmanoma daugiau. Sutikau čia jaunų ir perspektyvių lietuvių kūrėjų, su kuriais smagu kurti ir eksperimentuoti.

Klipas gimė netikėtai. Kažkurį vakarą tiesiog sugalvojom, kad turim išnaudoti turimas sąlygas ir taip gimė idėja sukurti klipą vienai iš mano dainų. Manau, kad pradedu naują kūrybinį etapą ir pasikliauju tik įkvėpimu. Kur jis labiau pasireikš - ar muzikoje, ar fotografijoje - turbūt parodys laikas (nusišypso).

- Kiek šiuo metu kuri? Kokios tavo dainos?

- Šiuo metu kuriu sau ir ieškau man patinkančių muzikos kūrėjų. Bandau neapsiriboti kažkokiu vienu stiliumi, man svarbiau, kad daina skambėtų gerai, o ne kad derėtų prie visų kūrinių, kuriuos anksčiau esu padariusi. Taigi, dabartinės dainos labai skirtingos.

- Koks skambesys, kokia muzika tau priimtiniausia šiandieną? Kaip tu pasikeitei nuo „Sheezzanovos“ laikų?

- „Sheezzanova“ mėgo džiazą... Dabar jaučiu, jog man labiau patinka elektroninė muzika, derinama su gyvais instrumentais. Nuo „Sheezzanovos“ laikų pasikeitė tiek mano dainų tekstai, tiek aš pati. Natūralu, juk tuo metu man buvo 18-19 metų (nusišypso).

- Kokios muzikos tu klausaisi?

- Labai įvairios: „Air“, „Florence and the Machine“, Moloko, Sebastieno Telliero, Jameso Blake‘o. Sunku įvardinti atlikėjus, nes dažnai man patinka pavienės įvairių stilių kūrėjų dainos.

- Pasirinkai tokį patį sceninį vardą, kurį naudoji kaip fotografė Marla. Kodėl?

- Rūta Jankauskaitė pakankamai dažnas vardas Lietuvoje, taigi man reikėjo pseudonimo ne tik kaip dainininkei, bet ir fotografei, kad mane ir mano darbus geriau atskirtų. Marla nuo pat pradžių buvo sceninis slapyvardis, kai dar šiek tiek dainavau po „Sheezzanovos“. Manau, jis derėjo prie mano daromų fotografijų idėjų. Be to, užsienyje būti Marla yra lengviau negu būti Rūta (nusišypso).

- Jaunam kūrėjui dirbti pramogų sferoje sunku... Ar turi pagalbininkų?

- Pagalbininkų turėjau visada. Mano sesuo Eglė nuo paauglystės buvo mano pritariamąja vokaliste, o man pradėjus fotografuoti - asistente ir pagrindiniu modeliu. Galima sakyti, jog fotografuoti išmokau „ant jos“.

Vadybos klausimais visada padėjo mano draugai Vidmantas ir Dominykas. Lietuvoje visada žinau, kad sulauksiu pagalbos iš kūrybinės agentūros „Banana“, kuri iki šiol padeda jauniems fotografams ir režisieriams. Paryžiuje esame keturių lietuvių komanda, padedame vieni kitiems ir laikomės kartu, nes taip lengviau ir linksmiau kažkur „prasimušti“.

- Kokios tavo muzikinės ambicijos?

- Kol kas noriu kurti geras dainas ir prisidėti prie gerų muzikinių klipų joms kūrimo.

Taip pat jaučiu, kad būtų malonu, jei mano muzika skambėtų filmuose. Noriu, jog muzika padėtų jungti kelias kūrybos sritis, o neapsiribotų tik koncertais ar įrašais.

- Papasakok apie naująjį vaizdo klipą „Music of the night“. Jo režisierius – Titas Sūdžius, kuris šiemet nominuotas „Pravdos“ naujokų apdovanojimuose. Kokia buvo mintis?

- Dainuoju apie pasimetusią asmenybę, kuri naktyje šoka pagal muziką. Filmavome netradicinėse Paryžiaus vietose - po tiltais, pamirštose gatvėse ir skveruose. Klipe naudojom veidrodį, norėdami atskleisti savęs ieškojimo idėją.

- Kodėl prieš porą metų nuo muzikos pasukai fotografijos link?

- Nuo vaikystės dažnai užsiimdavau vizualia kūryba ir visada žinojau, jog studijuosiu kažką panašaus. Viskas prasidėjo nuo studijų Vilniaus dailės akademijoje ir baigėsi savęs ieškojimu mados fotografijoje...

- Per trumpą laiką suspėjai šiek tiek nuveikti šioje srityje... Tapai „Pravdos“ metų fotografijos naujoke, taip pat „Foto“ žurnalo esi įvertinta kaip geriausia jauna mados fotografė. Ką tau reiškia šie apdovanojimai?

- Smagu būti įvertintai, tačiau viskas, ką darau, kyla ne iš noro pelnyti apdovanojimų ar garsinti savo vardą. Aš bandau tiesiog mėgautis tuo, ką darau.

- Klausiau tavęs apie muzikines ambicijas, tačiau norisi išgirsti ir ko tu tikiesi iš fotografijos?

- Stengiuosi fotografuoti taip, kad nuotraukos turėtų išliekamąją vertę ir bandau niekada nepamiršti idėjos. Fotografijos srityje noriu nuveikti daug... Svajoju apie garsius žurnalus bei įdomius drabužių dizainerių darbus, kuriuos norėčiau nufotografuoti.

- Ar fotografija tau netrukdo kurti muzikos? Ar galima vienu metu visą energiją atiduoti ir vienam, ir kitam?

- Manau, jog tuo pačiu metu tai neįmanoma, nors kažkada tuo ir tikėjau... Kartais ateina muzikinis, kartais fotografinis etapas. Taip galima pailsėti nuo vienos srities, užsiimant kita. Praeita savaitė man buvo muzikinė (nusišypso).

- Šiuo metu gyveni Paryžiuje. Ar pritrūko naujų vėjų? Ką tau duoda šis miestas ir kaip fotografei, ir kaip muzikos kūrėjai?

- Lietuvoje man sekėsi neblogai, turėjau daug užsakymų, bet pajutau, kad pamažu fotografavimas tampa tik varginančiu darbu. Sugalvojau pakelti sau kartelę ir pradėjau visko siekti iš naujo ten, kur bene sunkiausia kažką pasiekti. Visada buvau maksimaliste.

- Ar moki prancūzų kalbą?

- Po truputį mokausi. Išvažiavau mokėdama tik pasisveikinti, tačiau dabar po truputį prasilaužiu, nors sveika čia atsiminti ir anglų kalbą (nusišypso).

- Kokios galimybės jaunam kūrėjui yra Prancūzijos sostinėje?

- Čia sunku... Man Paryžius yra išbandymas. Sunkiausia, turbūt, būti įvertintai, nes dideliame mieste visada atsiras geresnių už tave, tačiau man tai patinka, tai skatina stengtis dar labiau ir suteikia galimybę įrodyti sau, kiek iš tikrųjų gali padaryti dėl to, apie ką svajoji...

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją