– Toks įsiveržimas į televiziją buvo didelių jūsų pastangų rezultatas ar tiesiog laimingas atsitiktinumas?
– Iš tikrųjų seniai jutau, kad televizija mane traukia. Su vaidyba ir šokiu aš gyvenu visą gyvenimą. Tad ir viena, ir kita man įdomu. Tačiau, kad visa tai įvyks šiais metais, man tikrai buvo netikėta.
– Kaip jaučiatės iš mažai kam žinomo tapęs kone ekrano pažiba?
– Jaučiuosi pakylėtas. Ankstesni metai buvo gana ramūs. Vedžiau baleto pamokas vaikams ir suaugusiesiems Eglės Špokaitės baleto mokykloje – vakarais dirbdavau, o dienomis būdavau laisvas. Norėjosi daugiau emocijų iš aplinkos, didesnio krūvio, iššūkių. Tai ir gavau.
– Kam už tai jums norėtųsi labiausiai padėkoti?
– Matyt, visam pasauliui, kuris išgirdo mano mintis.
– Maniau, sakysite, kad Ievai Šimukauskienei, su kuria jūs kartu ir seriale, ir šokių projekte. Beje, dar ir mokėtės toje pačioje mokykloje...
– Konkrečių žmonių tikrai nenorėčiau įvardyti...
– Kartu su Ieva esate labai artimi partneriai seriale. Ar tą partneriškumą juntate ir šokių projekte?
– Aš to visai nesitikiu ir nejuntu. Manau, kad ji – teisinga moteris: visuomet tiesiai pasako, kur buvo pervaidinta, kur buvo per daug emocijų ar kada kojas supainiojau. Man patinka, kai mane vertina ne dėl to, kad pažįsta, o pagal tai, kaip atlieku.
– Esate diplomuotas aktorius ir kartu baleto šokėjas. Kur geriau jaučiatės – seriale ar šokių projekte?
– Negalėčiau sakyti, kad filmavimo aikštelėje jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Muzikos ir teatro akademijoje tiek daug nesu patyręs vaidybos scenoje. Tad aktorystės pradžia man nėra lengva. Tiesa, kamera man – nesvetimas dalykas, nes anksčiau esu filmavęsis vaidybinėse reklamose. O šokiuose, galima sakyti, maudausi jau ne vienus metus.
– Nesijaučiate su savo šokių partnere Ernesta Balčiūnaite esantys šiek tiek privilegijuoti?
– Mano profesija – baleto artistas. Čia jaučiuosi galbūt privilegijuotas nebent dėl to, kad mano kūnas – labiau treniruotas, judesiai – koordinuoti. Tačiau baleto menas ir sportiniai šokiai – du labai skirtingi dalykai. Tai nereiškia, kad čia man viskas einasi lengvai. Be to, choreografas, žinodamas mūsų poros galimybes, mums daugiau krauna...
– Kuo jus sudomino šis šokių projektas?
– Man patinka šokti. Jau penkeri metai, kai nedirbu baleto artistu. Kai man pasiūlė įsitraukti į „Kviečiu šokti“, susimąsčiau – juk tai visai kitokia veikla. Repetuodamas, šokdamas patiriu didelį malonumą, buvau pasiilgęs scenos ir fizinio krūvio. Todėl sutikau ir tuo mėgaujuosi.
– Kas jums sunkiausia filmavimo aikštelėje?
– Serialas – man rimtas iššūkis, kurį priėmiau norėdamas išbandyti save. Daugiausia nerimo kėlė klausimas, ar tai, ką darau, yra gerai ar ne. Džiaugiuosi, kad režisierius ar aktoriai pataria ir pasako, kas buvo perspausta, kur reikėjo kitaip išreikšti emocijas. Tai man suteikia įkvėpimo.
– Koks iki tol buvo jūsų santykis su TV serialais?
– Niekada nebuvau nuolatinis žiūrovas. Esu matęs kelias serialo „Moterys meluoja geriau“ serijas. Jame vaidina pažįstami aktoriai, todėl buvo įdomu pažiūrėti, kaip jie vaidina, kartais galbūt ir pasimokyti iš jų.
– Ar jums patinka jūsų vaidinamas herojus Mantas?
– Taip, man nėra tolimas jo personažas. Mus abu sieja polinkis į romantiškumą. Mantas sugalvoja įvairių būdų, kaip išsisukti iš konkrečios situacijos – negalėdamas atvirai kalbinti Liandros, jis pradeda su ja žaisti. Man tai patinka, nes aš taip pat mėgstu žaisti ir kurti strategijas. Aišku, ne blogąja prasme.
– Jums neatrodo, kad Mantas – per daug švelnus, turint omenyje, kad aštuonerius metus sėdėjo kalėjime?
– Galbūt ne ta fiziologija buvo parinkta... Mantas seriale – ne plikas vaikinas, kokie paprastai būna kaliniai, o garbanotas, kas savaime jam suteikia savotiško švelnumo. Kita vertus, Mantas aštuonerius metus buvo įkalintas už neteisybę, kurią per tą laiką išgyveno. Jis – ne tokios prigimties, kad pasikeitusios sąlygos galėtų jį pakeisti. Iki kalėjimo jis buvo ganėtinai išsilavinęs vaikinas, inžinierius. Patekęs į nelaisvę, užsidarė savyje ir kantriai laukė, kol vėl galės džiaugtis gyvenimu. Ir jokio pykčio ar keršto troškimo išėjus į laisvę!..
– Aplink Mantą sukasi nemažai merginų. Kokios merginos jums labiausiai patinka?
– Man labiau patinka meniškesnės sielos merginos. Vertinu, kai mergina yra stipri kaip kalnas, į kurį įkopti reikia daug pastangų.
– Ar sužibėjęs televizijoje norėtumėte joje ilgai neužgesti?
– Tam tikras vidinis noras tikrai yra, tačiau negalėčiau jo įvardyti. Juntu, kad dabar dėmesio gaunu daugiau, tačiau dėl to neinu iš proto. Noriu nusifilmuoti vaidybiniame filme Lietuvoje ar užsienyje. Mažytį epizodą suvaidinau filme „Tadas Blinda“. Buvo smalsu įkelti koją į vaidybinį kiną.
– Beje, kodėl nebešokate teatre?
– Tai būtų plati tema. Tikriausiai girdėjote apie baleto trupės vadovės sukeltą artistų nepasitenkinimą... Susiklosčius tam tikrai situacijai, tiesiog pats nusprendžiau išeiti.
– Internete galima rasti informacijos, kad superkate ir karšiate vilną. Tai dar viena jūsų veiklos sritis?
– Taip. Kadangi kaime turime sodybą ir žemės, tapau jaunuoju ūkininku. Nesupraskite, kad išsijuosęs traktoriumi dirbu žemę ar šienauju pievas. Iš ūkininkų superkame vilną ir užsiimame jos karšimu, veliame pirties kepures, senovinius veltinius, siuvame vilnones antklodes... Tai gausios mūsų šeimos verslas.
– Ar tai dera su jūsų menišku polėkiu?
– Padaryti vilnonę kepurę taip pat yra menas.
– Kam dar, be to, ką jau minėjote, lieka laiko?
– Daug kam: poilsiui sodyboje, maudynėms ežere, pirties malonumams, geroms knygoms, kino filmams, bendravimui su draugais. Nėra taip, kad atsidavęs vienai veiklai pritrūkstu laiko kitiems dalykams. Kuo daugiau esu užsiėmęs, tuo daugiau suspėju.