Aktorę Gražiną Baikštytę praėjusio penktadienio popietę pagavome kaip tik besiruošiančią švęsti savo jubiliejų sesers sodyboje prie Asvejos ežero, lekiančią ir vos spėjančią – moteris greitakalbe bėrė, kad jos draugai jau kone susirinkę, o ji dar laksto po prekybos centrą. Iš tikrųjų viskas nebuvo taip spontaniška – nemaža Baikščių giminė darbus buvo pasiskirsčiusi iš anksto.

Pirmąją dieną brolis rūkė karpius, visi susivežė daugiau užkandžių. Kitą dieną atvažiavo pasveikinti daugiau svečių ir draugų – gaila, kad sukviesti visus artimiausius žmones nebuvo galimybių. Tačiau svarbiausi aktorei – šeima ir giminaičiai. Kaip pati sako, ji puikiai atitinka savo horoskopą, mat yra gimusi po Vėžio ženklu ir geriausiai jaučiasi tarp savų žmonių.

Aktorės gimimo diena – liepos 20-oji, tad nuo pat tos dienos ryto iki pat šventės plaukė sveikinimai nuo artimų ir primirštų draugų, gausių giminių – telefono skambučiais, žinutėmis į „Facebook“. Gražina Baikštytė net pajuokavo apsidžiaugusi, kad ir į jos laidotuves turėtų ateiti nemažai žmonių. O savo jubiliejų neabejotinai atšventė apgaubta meilės ir draugiškumo.

Vasarą gimusios aktorės gimtadieniai paprastai „prapuldavo“, mat pastaruosius 5–6 metus gide dirbanti dukra pakviesdavo mamą į tą šalį, kur tuo metu būdavo, – Graikiją, Italiją... Jos maloniai praleisdavo laiką, gimtadienio vakarą pakeldavo taurę vyno.

Vis dar jauna

Nors švente Gražina Baikštytė liko patenkinta, savo naujojo statuso, kad jau yra šešiasdešimties, sako vis dar niekaip nesuvokianti. Ne todėl, kad jaunintųsi ar šis amžius ją traumuotų – tiesiog šių metų ji niekaip negali susieti su savimi. „Ir keturiasdešimt metų, ir penkiasdešimtmetis, ir net penkiasdešimt penkeri puikiausiai tilpo mano galvoje, o šis jubiliejus – niekaip“, – teigė aktorė. Ji prisiminė juokingą epizodą, kai viena jos pusseserė, kuriai jau per septyniasdešimt, vakare tarė, kad amžius – nebe tas, gal jau reikėtų eiti miegoti, o aktorė visai nuoširdžiai atsakė, kad tikriausiai jau laikas pailsėti, bet tik ne jai...

Tiesą pasakius, matyt, toks jausmas apima ne tik pačią Gražiną – nors daugelis aktorių – gražių moterų – sulaukia dar gražesnių jubiliejų, vis dėlto, atrodo, visus apėmė nuostaba, kad tai nutiko ir mūsų pašnekovei. Ir net ne vien išvaizda, kurios jai gamta nepagailėjo ir kurią metai keitė labai pamažu, čia kalta – ko gero, ir kiti dalykai prisidėjo.

Aktorė yra nusiteikusi prieš visokias grožio operacijas – juk jaunystės nesugrąžinsi... Kaip žurnalistė, ji kalbėjosi su ne vienu grožio chirurgu, domėjosi ir operacijoms, ir kitomis grožio procedūromis, bet nė vienos nesutiko išbandyti. Jos nuomone, geriausi savęs tobulinimo būdai – knygos, teatras, kelionės, pagaliau ir gražią išvaizdą gali ilgai išlaikyti įdėjusi pastangų, tarkim, mankštindamasi, nors tam ir neskiria tiek laiko, kiek norėtų.

Būti dvidešimtmetė nenorėtų

Pašnekovė teigia per gimtadienius nehipnotizuojanti savęs skaičiais ir neraudanti dėl prabėgusios jaunystės ar nenuveiktų darbų. Pasak jos, apie gyvenimą reikia galvoti ne tik per gimtadienius.

Gražina prisipažino, kad būti dvidešimtmetė dabar tikrai nenorėtų. Jai gražiausias amžius – tarp trisdešimties ir keturiasdešimties metų. Jaunystėje, pasak aktorės, žmonės būna kategoriški, karštakošiai, labai greiti kitus kritikuoti, o su amžiumi ateina išmintis, tolerancija, tiesiog junti, kad įgauni vis daugiau vidinės ramybės.

Nors kartais žmones amžius paveikia atvirkščiai – jie tampa ne tolerantiškos, šilumą spinduliuojančios asmenybės, o pikti, nuolat suirzę bambekliai, nuolatos primenantys, kaip jų jaunystėje viskas buvo geriau gražiau ir doriau. To Gražina Baikštytė bijo labiau nei raukšlių ant veido, celiulito ir sveikatos problemų kartu sudėjus – net aplinkinių prašo ją perspėti, jei tokie „procesai“ jai nepastebint prasidėtų.

Rašo knygą


Galbūt kai kas galėtų pasakyti, kad aktorei daug kuo pasisekė labiau nei kitiems Lietuvos žmonėms. Tačiau iš tikrųjų moters likimas nebuvo rožėmis klotas – baigusi tuomet prestižinį Kinematografijos institutą Maskvoje, nepaprasto grožio aktorė puikiai pradėjo karjerą, tačiau, nors jos veidą Lietuvoje pažįsta kiekvienas, vėliau karjera nesiklostė taip sėkmingai. Juk būti kino aktoriumi Lietuvoje, kur per metus sukuriamas vos vienas kitas filmas, nėra lengvas uždavinys.

Gražinai Baikštytei teko dirbti įvairius darbus, nors niekas nepasakytų, kad pas mus sulaukus keturiasdešimties yra įprasta ieškoti savo gyvenimo kelio. Tarp filmavimų aktorė ieškojo sau įdomios veiklos – dirbo Naujosios sąjungos informacijos centre, per praėjusius rinkimus net iškėlė savo kandidatūrą į Seimą.

Moteriai geriausiai sekėsi žurnalistinė veikla. Ilgainiui net ėmėsi drąsesnių projektų – šiuo metu rašo knygą apie Maskvoje dirbantį garsų mūsų režisierių Rimą Tuminą. Knyga turėtų pasirodyti kitąmet.


Gražina lankėsi Maskvoje, kalbėjosi su pačiu režisieriumi, jo vadovaujamo teatro aktoriais. Rimas Tuminas, pažįstamas nuo jaunystės (aktorė su savo būsimuoju vyru studijavo Kinematografijos institute, o Rimas Tuminas – Teatro institute), šią idėją priėmė neprieštaraudamas. Nors aktorė suprato, kad ne visi ja taip pasitikės, šio darbo ėmėsi drąsiai, be to, ketina sukurti ne bulvarinį skaitalą, o knygą apie gyvenimą.

Pasak G. Baikštytės, amžius suteikia ir tokią prabangą – negalvoti, kas ką apie tave pagalvos. Be abejo, rimtų žmonių kritika jai būtų svarbi, tačiau tik ne kokio nors interneto portalo komentatorių.