"Ar Lietuva yra visų čia gimusių žemė, ar tai yra žemė visų, kurie nori čia atvažiuoti? Arba Europa - ar ji yra visų, ar europiečių? Šiandien esame didžiulių pasikeitimų liudininkai, būsime priversti į šitą klausimą atsakyti. Norėčiau, kad būtų suvoktos galimų atsakymų pasekmės", - teigė Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Rolandas Paulauskas naujienų agentūroje ELTA antradienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Diskusijoje dalyvavęs dainininkas M. Mikutavičius prisipažino esąs liberalių pažiūrų, tačiau nenorėtų, kad atvykėliai diktuotų sąlygas jo gimtinėje.

"Viena vertus, reikia pripažinti, kad ksenofobija yra kiekviename iš mūsų. Ir aš sutinku, kad aš absoliučiai nenorėčiau, kad mano valstybėje, kaip tenka skaityti, kokioje Olandijoje arba Vokietijoje, atvykėliai nurodinėtų, ar aš turiu teisę išsikelti savo trispalvę vėliavą mokykloje, ar neturiu, nes tai neva pažeidžia jų teises. Ar aš turiu teisę, jeigu esu katalikas, kalbėti rožinį per mano šventes, ar neturiu, nes neva tai erzina atvykėlius iš musulmoniškų kraštų", - sakė M. Mikutavičius.

Kita vertus, dainininkui visai priimtina atrodo imigracijos politika, kai žiūrima į šalį kaip į ūkį. "Aš įsivaizduoju, kad imigracijos politika į mūsų šalį ir iš trečiųjų šalių taip pat turi būti nulemta teisinių aktų, įstatymų, filtrų, ką mes įsileidžiame, vardan ko tai darome ir, be jokios abejonės, tai neturi būti pereinamasis kiemas. Tačiau aš visiškai nebijau gyventi šalia atvykėlių iš kitų šalių", - sakė M. Mikutavičius.

Pabandytas išprovokuoti klausimu, ar jam patiktų, jeigu apgyvendintų viduryje čigonų taboro, dainininkas nesutriko: "Aš pasakysiu Jums tiesiai - čigonas šalia manęs, netgi girtaujantis, kartais man atrodytų maloniau negu kai kurie šalia gyvenantys Lietuvos radikalai".

Tokios kalbos papiktino Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarą R. Paulauską, pasak kurio, tokiais atvejais negali būti šiek tiek "už", šiek tiek "prieš", reikia aiškios pozicijos.

"Jeigu mes sakome, kad mums migrantai yra nebaisūs, yra kritinė masė kitų žmonių, kurie pradeda naujoje šalyje savo interesus reprezentuoti, ir jie gali užimti ne kieno kito vietą - tiek mano, Kazimiero, ir to paties Marijono. Įsivaizduokime, kad Šveicarija yra visų norinčių Šveicarijoje gyventi valstybė. Visas pasaulis žino, kad Šveicarijoje yra labai aukštas pragyvenimo lygis ir, sakykime, mes žinome, kad šveicarai mielai įsileidžia visus. Tada daugeliui kyla klausimas, kodėl neplūstelt ten? Ir kuo baigsis šveicarams? Jie atsisėda vakarienei po ilgų šimtmečių darbo sutvarkę savo valstybę, iš lėto ima šaukštą merkt į sriubą, o čia - jau lietuviai, arabai, brazilai suvalgė tą jo sriubą", - metaforiškai kalbėjo R. Paulauskas.

M. Mikutavičius atrėžė, kad nacionalistės kalbos ir diktatas per atkurtos valstybės dvidešimtmetį nesuvienijo tautos.

"O kaip Jūs įsivaizduojate šitą mūsų gražią valstybę, kuri baigia išsibėgioti? Štai Jūsų ta graži puoselėjama Lietuva - ąžuoliukai, tėviškėlė, visi galime balsuoti, vieningai, solidarūs, neturime tokių problemų kaip latviai ir estai, ir kas? Ir - didžiausia migracija. Kurgi jūs buvote su savo nacionalizmu ir kodėl nesuvienijot tos tautos? Ar nėra taip, kad jūs išgąsdinote su tokiu noru nurodinėti visiems, kaip jie turi gyventi, ko neįsileisti, liberalizmas - blogai. (...) Jeigu Lietuva praranda savo gyventojus, jie išvažiuoja, mums reikia tą valstybę kažkokiu būdu išlaikyti - kažkas turi taisyti kelius, želdinti gėlynus ir auginti bites, ir jeigu mes nesugebame sugrąžinti savo piliečių, tai, atleiskite, kam reikalinga ta valstybė, jeigu ji - tuščia? (...) Esu įsitikinęs, kad vienintelis kelias taikytis prie besikeičiančio pasaulio yra kompromisų kelias", - teigė dainininkas.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)